Nemuno gynybinė sistema. Nemuno gynybinės sistemos reikšmė XIII - XIV amžiuje

Pirmoji mano aptariama Panemunės gynybinės sistemos pilis, tai ant Seredžiaus piliakalnio buvusi Pieštvės pilis 250 metų ( 1185-1435 ) Lietuvos gynybiniame kare su kryžiuočių ordinu vaidino reikšmingą vaidmenį, nuo XIII a. paskutiniojo dešimtmečio iki XIV a. septintojo dešimtmečio stabdžiusi Ordino veržimąsi Nemuno vaga į Lietuvos gilumą. Pieštvė ir jos pilys lotynų kalba rašytiniuose šaltiniuose minima kaip Pistam, Pisten, Beisten, Pistene, Pestwa. Šiuos vardus mena Pieštvėnų kaimas prie Seredžiaus ir ypač pro Seredžiaus piliakalnį į Nemuną įtekantis Pieštvės upelis. Ši vardo užrašymo įvairovė lėmė, kad ir vėlesni autoriai Pieštvės pilies vietos nenurodė, arba ieškojo jos įvairiose vietose.
J. Dlugošas pilį vadina Pistin jos vietos nelokalizuodamas. Nenurodė jos vietos ir XVI a. antrojoje pusėje M. Streikovskis LDK kronikoje. Vėliau ji tapatinama su Bisene. Panašiai XIX a. pirmojoje pusėje rašė ir S. Daukantas, T. Narbutas „Lietuvos tautos istorijoje“pirminių šaltinių Pieštvę tapatina su Bisene ir pastarąją lokalizuoja Seredžiuje. Bisene su Seredžiumi tapatina ir M. Balinskis.
Plačiai Pieštvės pilies reikšmę, pabrėždamas jos neįveikiamumą, aprašė Zenonas Ivinskis. Viską apibendrinus, kas buvo paminėta ir aiškinta, priimtas Pieštvės pilies vardas ir pilis galutinai lokalizuota ant Seredžiaus piliakalnio. Ilgą laiką su Seredžiumi tapatinta Bisenės pilis buvo Nemuno dešiniajame krante gerokai labiau į vakarus Veliuonos, Kartupėnų piliakalnyje.
Dabar pabandysiu apžvelgti Pieštvės apgulimų ir kovų visumą, įvertinant pilies gynybinį pajėgumą ir jos reikšmę Lietuvos karo prieš Ordiną laikotarpiu.
Pradžią duoda 1291 m. kada verždamasis Nemunu gilyn į Lietuvą Kryžiuočių ordinas pasiekė ir niokojo Veliuonos, iki 1315 m. kronikose vadintos Junigeda, valsčių, kuriame buvo ir Pieštvės pilis, tačiau pastarosios artimesnių apylinkių, matyt, dar nepasiekė. Bet neabejotina, kad didelė įtampa turėjo tvyroti ir gretimoje pilyje, jos pilėnai galėjo padėti ir priešą persekioti. Taigi 1291-1292 m. kovos vyko netoli Pieštvės pilies.
O štai 1293 m. liepos 25 d. Ordino magistras Meinhardtas kaip teigia vokiečių kronikos „subūrė galybę raitėlių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent: Junigedą ir Pieštvę“. Kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!