Neįgalaus asmens vertinimo ypatybės

LITERATŪRA ............................................................................................................................
Invalidumas, -as – (nevartotinas terminas, išskyrus LR juridinius dokumentus) - tai tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, prilyginama neįgalumui, kai žmogus dėl sveikatos sutrikimų ir pažeistų funkcijų negali atlikti veiksmų, kurie yra įprasti „normaliam“ žmogui. Pagal pasireiškimo laipsnį invalidumas skirstomas į tris grupes (I, II, III).
Žmogus su negale – apibūdinamas kaip asmuo, kuris dėl įgimtos ar įgytos fizinės ar protinės negalės iš dalies arba visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio arba socialinio gyvenimo, atlikti savo pareigų bei naudotis teisėmis, kurias suteikia įstatymai.
Negalė – tai bet koks sutrikimas, sindromas, liga, trauma ar pakenkimas, kuris atima, sumažina arba apriboja asmens galimybę užsiimti kasdiene veikla ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu.
Negalių rūšys:
Pagal atsiradimo priežastis –
• Įgimta negalė;
• Įgyta negalė;
• Senėjimas;
Pagal sunkumo laipsnį –
• Lengva;
• Vidutinė;
• Sunki ir labai sunki.
Pagal sutrikimo pobūdį –
• Fizinė negalė – judėjimo negalė, somatinių sutrikimų sukelta negalė;
• Sensorinė negalė arba sutrikimas (aklumas, kurtumas, kalbos sutrikimas);
• Protinė negalė (autizmas, Dauno sindromas);
• Psichinė negalė (schizofrenija, depresija);
• Raidos sutrikimai (Vaikų cerebrinis paralyžius, epilepsija).
Adaptacija – žmogaus prisitaikymas (pritaikymas) prie kintančių ar pakitusių gyvenimo sąlygų ar aplinkos :
1. organizmo prisitaikymas prie pokyčių, esančių ar atsiradusių dėl neįgalumo;
2. aplinkos, technologijų, kompensacinių priemonių pritaikymas.
Socializacija – žmogaus (individo) ir visuomenės sąveika. Socializacija – žmogaus adaptavimas(is) jį supančioje žmonių bendruomenėje (aplinkoje), t.y. žmogus, gyvendamas grupėje, tam tikrų žmonių bendrijoje, perima ir įsisavina tos grupės, o tuo pačiu visuomeninę patirtį: žinias, papročius, veiklos būdus. Socializacija – bendravimas ir tarpusavio ryšiai su žmonėmis, t.y. ontologinė refleksija.
Neįgalaus žmogaus likimą lemia ne sutrikimas pats savaime, o jo socialinės pasekmės, socialinė ir psichologinė reabilitacija.
Neįgalaus asmens socializacija – nepertraukiamas ir nesibaigiantis procesas, kuriam įtakos turi:
• neįgalumo rūšis bei forma, t.y. savitos mąstymo, neuromotorinės arba fizinės savybės, sensoriniai sugebėjimai,
• socialinio elgesio ypatumai bei bendravimo sugebėjimai; socialiniai įgūdžiai;
• asmeninės žmogaus savybės, charakteris, pomėgiai, kūrybiškumas;
• socialinis ugdymas, tinkamos institucijos pasirinkimas pagal specialius asmens poreikius;
• socialinė aplinka – šeimos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!