Nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimo perspektyvos Lietuvoje

Įvadas Temos aktualumas ir problema. Dar visai neseniai, 2020 metais, Seime registruotas įstatymo projektas (Nr. XIVP-96), kuriuo siekiama dekriminalizuoti disponavimą nedideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu savo reikmėms. Praėjus svarstymo stadiją, šis projektas 2021m. lapkritį nesulaukė pakankamai Seimo narių balsų ir nebuvo priimtas. Tačiau dekriminalizavimo klausimas išlieka aktualus, nes šį projektą rengę politikai planuoja dar grįžti prie šio klausimo. Iki 2017m. sausio 1d. Lietuvoje už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo galima taikyti tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę. Tačiau įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, administracinės atsakomybės už tokių veikų darymą neliko. Mokslininkai vis dažniau šneka apie tai, kad dabartinis reguliavimas yra netinkamas ir disponavimas nedidelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis savo reikmėms turėtų būti dekriminalizuotas. Pateikiami tokių valstybių kaip Portugalija ar Čekija pavyzdžiai, kur tyrimai rodo, kad „Disponavimo narkotinėmis medžiagomis asmeninėms reikmėms dekriminalizavimas, sistemingai taikant žalos mažinimo priemones, <...>, padėjo efektyviai kontroliuoti narkotinių medžiagų paklausos paplitimą ir su tuo susijusias rizikas asmens sveikatai bei visuomenės gerovei“ (Varkalys 2019). Šie pavyzdžiai rodo, kad tokios veikos dekriminalizavimas, paruošus tinkamą planą, kaip bus elgiamasi po dekriminalizavimo, gali turėti teigiamą poveikį. Temos ištirtumas. Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis praktinės problemas ir teisinio reguliavimo trūkumus analizavo D. Pranka (2019), narkotikų kontrolės politiką ir teisinių režimų ypatumus Europoje ir Lietuvoje aprašė M. Lankauskas (2013), o narkotikų vartojimo kriminalizavimo poreikį ir tendencijas ES šiandieninės globalizacijos kontekste tyrė E. Gruodytė (2010). Taip pat, P. Varkalys (2019) analizavo LR BK 259 str. 2 d. kriminalizavimo proporcingumą, o teisės pažeidimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, problematiką nagrinėjo D. Pranka (2013). Tikslas. Ištirti disponavimo nedideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu problematiką kriminalizavimo kriterijų aspektu ir Lietuvos gyventojų nuomonę apie dekriminalizavimo perspektyvas. Uždaviniai. 1. Apžvelgti mokslinę literatūra apie nusikalstamų veikų kriminalizavimo/ dekriminalizavimo aspektus. 2. Išsiaiškinti vartojimo ir nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, statistiką Lietuvoje. 3. Išanalizuoti dviejų skirtingų visuomenės (ekspertų (kolegų kriminologų) ir paprastų žmonių) grupių nuomonę nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimo klausimu. 4. Palyginti šių grupių požiūrį. 5. Pateikti išvadas ir pasiūlymus. Hipotezė. Eiliniai piliečiai bus labiau linkę nepritarti nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimo perspektyvoms Lietuvoje lyginant su kriminologijos studentais. Tyrimo metodika. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis žvalgomasis tyrimas- apklausa, nes buvo norima sužinoti ir palyginti apibendrintas dviejų grupių (kriminologų kaip ekspertų ir eilinių žmonių) nuomones apie nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir disponavimo dekriminalizacijos perspektyvas Lietuvoje. Be to, teorinėje dalyje buvo atlikta mokslinės literatūros, teisės aktų bei statistikos analizė ir apžvalga. Darbo struktūra: Atsižvelgiant į tyrimo uždavinius, darbą sudarė septyni pagrindiniai skyriai: pirmame skyriuje buvo aptartas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų reguliavimas Lietuvoje. Antrame skyriuje buvo apžvelgti nusikalstamų veikų dekriminalizavimo kriterijai. Trečioje dalyje buvo aptarta vartojimo paplitimo, apsinuodijimų bei atliktų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, statistika. Ketvirtame skyriuje pristatyta tyrimo metodologija, o penktame – tyrimo rezultatai ir atliktas palyginimas tarp kriminologų ir paprastų žmonių grupių nuomonių. Šeštoje dalyje aprašyta diskusija, kurioje pateikiami tyrimo metu pastebėti esminiai faktai. Galiausiai, paskutiniame, septintame skyriuje, buvo pateiktos darbo išvados ir keli siūlymai, kaip būtų galima toliau spręsti nedidelio kiekio narkotikų ir psichotropinių medžiagų disponavimo dekriminalizavimo klausimą. Sąvokos. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos (darbe naudojami sutrumpinti terminai- narkotinės medžiagos, narkotikai) - į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. (Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas 1998) Dekriminalizavimas - tam tikrų nusikalstamų veikų pripažinimas nebenusikalstamomis ir jų eliminavimas iš baudžiamojo įstatymo. (Švedas 2012) Eiliniai piliečiai. Darbe vartojami sinonimai: paprasti žmonės, žmonės, neturintys kriminologinių žinių. 1. Dabartinis reguliavimas Dabartinis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) reguliavimas susijęs su nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu yra toks: neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti apibrėžia LR Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 dalis. Ji numato, jog disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra baudžiamasis nusižengimas, kuris gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu arba areštu. 3 straipsnio dalis numato, kad „Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.“ Pats narkotikų vartojimas kaip faktas nėra kriminalizuotas, o už jų vartojimą Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje dabar yra numatyta administracinė atsakomybė: „Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų”. 2. Nusikalstamų veikų (de) kriminalizavimo kriterijai Skirtingi mokslininkai išskiria įvairius kriminalizavimo kriterijus, o kai kurie teigia, kad tam tikri kriterijai gali būti pritaikyti tik specifinių rūšių nusikaltimams, pavyzdžiui sakoma, kad „Sprendžiant apie ekonominės, finansinės veikos kriminalizavimą, tinkamas kriterijus – žalos principas“ (Pakštaitis 2021). Tačiau atliekant šį tyrimą buvo remtasi Gintaro Švedo straipsnyje (2012) „Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika“ išskiriamais (de)kriminalizavimo kriterijais: veikos pavojingumas, ultima ratio principas, veikos paplitimas bei baudžiamosios teisės funkcionavimo sritis ir ribos. Išvardinti kriterijai tiek Švedo, tiek kitų, minėtame straipsnyje analizuotų mokslininkų, nuomone yra pagrindiniai veiksniai, kuriuos reikia įvertinti, norint kriminalizuoti ar dekriminalizuoti tam tikrą veiką. Todėl šiame skyriuje bus vertinamos nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų dekriminalizavimo perspektyvos, remiantis minėtais kriterijais. 2.1 Veikos pavojingumas Veikos pavojingumas yra vienas iš kriterijų, kurį svarbu įvertinti norint kriminalizuoti arba, šiuo atveju, dekriminalizuoti veiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004m. gruodžio 29d. nutarime „Dėl organizuoto nusikalstamumo užkardymo“ pažymi, kad: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!