Baudžiamasis teisingumas, kitais žodžiais – kriminalinė justicija, teisės teoretiko, Amerikos kriminologo A.Reisso nuomone yra nepaprastai plati visuomeninė sistema. Tai yra procesas atliekamų veiksmų, užregistravus nusikalstamos veikos požymių turintį įvykį: apkaltinimas, suėmimas, procesiniai veiksmai, nuosprendžio priėmimas, bausmės vykdymas ir t.t.
Žmogus, visuomenė ir valstybė gali egzistuoti ir funkcionuoti tik laikantis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, nustatomų valdžios.
Vienas iš pagrindinių kriminalinės justicijos modelių – sulaikymo modelis.
Baudžiamasis teisingumas, taip vadinama kriminalinė justicija siekia vieno tikslo – sulaikyti žmones nuo nusikaltimų darymo. Ir pagrindine šio tikslo pasiekimo priemone ji pasirenka kriminalinę bausmę. Juk niekas nenori būti nubaustas. Tas nenoras ir turėtų sulaikyti žmones nuo nusikalstamų veikų darymo.
Šio modelio bruožai yra būdingi daugelio šalių justicijų. Pati idėja sulaikyti nuo nusikalstamos veikos bausmės grėsme sena kaip mūsų pasaulis.
Garsūs sulaikymo teoretikai Č.Bekaria ir J.Benthamas rėmėsi prielaida, kad žmogus daro nusikaltimą , kai jis tikisi iš to turėti naudos. Jie tikėjo, kad žmogus atsisakys daryti nusikaltimą, jei žinos, kad už padarytą nusikaltimą teks patirti bausmę. Jų nuomone, žmogus svarstydamas, ar daryti nusikalstamą veiką, tiesiog lygina potencialią naudą su taip vadinama nenauda – bausme. Ir jeigu nenauda didesnė, nei potenciali nauda, žmogus atsisakys idėjos daryti nusikalstamą veiką.
Sulaikymas yra oficialus tikslas daugelio valstybių baudžiamosios teisės sistemų. Taip ir Lietuvos Baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje sulaikymas minimas, kaip vienas svarbiausių baudžiamojo proceso tikslų.
Sulaikymo modelio pagrindą sudaro tam tikra asmenybės koncepcija. Žmogus yra racionali būtybė, kuri prieš ką nors darydama, įvertina teigiamus ir neigiamus tos veiklos padarinius. Vadinasi lygiai taip pat žmogus elgiasi ir spręsdamas galimybę daryti nusikalstamą veiką ar ne. Iš to seka, kad svarbiausia įstatyme yra bausmė.
XIX a. filosofas F.Nyčė yra pateikęs tokius bausmės vaizdinius: „bausmė – kaip įkalimas į galvą, vadinamasis „taisymo“ efektas: tam, kuris bausmę gauna, - ir tam kuris mato ją vykdant“ bei „bausmė – kaip išsigimėlio pašalinimas (tam tikromis aplinkybėmis ir visos giminės, kaip nustatyta, sakykim, kinų teisėje –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!