Nedarbo problema ir priežastys

Viena svarbiausių makroekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos” rodiklių.
Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarbą tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.
Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventojų labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida. Nedarbas veikia įvairius psichinės sveikatos aspektus: mažina savigarbą, didina neviltį ir panašiai. Tad silpnėja nedirbančio asmens ekonominio ir socialinio aktyvumo motyvacija ir, jeigu nedarbo poveikis užsitęsia, žmogui gresia ilgalaikis nedarbas.
Taigi, šiame darbe stengsimės išsiaiškinti, kas yra nedarbas, kokie jų tipai, kokios įvairios nedarbo priežastys, pasekmės bei nedarbo mažinimo priemonės.
Tikslas: Supažindinti su nedarbu, jo tipais, priežastimis, mažinimo priemonėmis bei pasekmėmis.
• Aptarti nedarbo raidą bei užimtumo vystymąsi Lietuvoje;
• Paaiškinti nedarbo lygį ir jo mažinimo priemones;
• Nustatyti nedarbo pasekmes.
1. NEDARBO ESMĖ
1.1. Nedarbo sąvoka ir nedarbo rodikliai
Nedarbas – sudėtinga ekonominė ir socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį. Lietuvoje, esant rinkos ekonomikai, darbo rinkos, užimtumo ir nedarbo problemos tampa vis aktualesnės.
Nedarbo masto schema
[12]
Nedarbo kategorija glaudžiai susijusi su darbo jėgos, bedarbio, užimtumo lygio, darbo jėgos aktyvumo lygio sąvokomis.
Darbo jėga - tai darbingo amžiaus dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių.
Bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi darbo biržose kaip norintys ir galintys dirbti.
Nedarbo lygis – tai ekonominis rodiklis, nusakantis, kokia darbo jėgos dalis yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!