Nedarbas — viena didžiausių ekonomikos blogybių

1.Nedarbo samprata
Darbo jėgos ir nedarbo samprata
Nedarbo priežastys ir užimtumas
Nedarbo ryšys ir formos
Socialinės-ekonominės nedarbo pasekmės
Socialinės garantijos nedirbantiems piliečiams
Lietuvos darbo birža
Išvados
Panaudota literatūra
ĮVADAS
Šios temos tikslas – atskleisti, kodėl nedarbas yra neišvengiamas, kas lemia jo lygį ir dinamiką, kokios yra nedarbo formos, kodėl rinkos ekonomikos sąlygomis nedarbas egzistuoja, kodėl dėl nedarbo visuomenė patiria didžiulių mikroekonominių ir makroekonominių nuostolių, kokie nedarbo kaštai ir pasekmės. Taip pat būtina atskleisti nedarbo sumažinimo būdus, apžvelgti kokias užimtumo programas turi įgyvendinti vyriausybės.
Viena svarbiausių mikroekonominių blogybių yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.
Mokslininkų požiūris į nedarbą kaip problemą kito priklausomai nuo situacijos darbo rinkoje. Nedarbas buvo reiškinys, kurio reikėjo išvengti bet kokiais būdais. Gyventojų užimtumas tapo civilizuotų šalių ekonominės politikos tikslu. 1946m. JAV priimtame Užimtumo įstatyme pabrėžiama, kad federalinė vyriausybė visomis įmanomomis priemonėmis turi pasiekti maksimalų užimtumo, gamybos apimties ir perkamosios galios lygį.
Tačiau vėlesniais metais pradėjo formuotis naujas, visiškai kitas, požiūris į nedarbą. Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to, daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio, palyginti su tuo, kurį dirbo, ir todėl, vengdami apsirikti, jo kurį laiką ieško, t.y. būna bedarbiai.tuo remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius, būdingus dinamiškai ekonomikai, o ne išteklių švaistymą, ir nesąs opi problema.
Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje nedarbo lygis smarkiai išaugo Europoje. Nedarbas tapo įprastu reiškiniu ne tik Vakarų, bet ir Vidurio bei Rytų Europos šalyse. Aukštu nedarbu lygiu susirūpino ne tik atskirų šalių vyriausybės, bet ir Europos Sąjungos institucijos, Tarptautinė darbo organizacija ir kt.
Pasaulio valstybės savo ekonominio išsivystymo lygiu yra nevienodos, vienos jų yra aukšto ekonomikos išsivystymo lygio, jau seniai perėjusios į rinkos ekonomiką, kitos tuo keliu tik pradėjusios eiti. Nežiūrint...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!