Nedarbas ir rinka

ĮVADAS Žodis “ekonomika” kilęs iš graikų kalbos “oikos” – būstas, ūkis, “normos” – valdymo, tvarkymo menas. Ekonomika tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. Papraščiau tariant, galime prieiti prie išvados, kad ekonomika tai mokslas apie tai, kaip žmonėms geriau apsirūpinti maistu, būstų rūbais ir kitais būtinais dalykais, kaip spręsti su tuo susijusias problemas. Ekonomika yra skirstoma į mikroekonomiką ir makroekonomiką. Šį pusmetį mes mokomės makroekonomikos, todėl privalome žinoti kas tai yra. Makroekonomikos tikslai apima gyventojų užimtumą, infliacijos mažinimą, ekonomikos plėtrą ir mokėjimų balanso pusiausvyrą. Šalies iždo (fiskalinė) ir pinigų (monetarinė) politika yra pagrindinės ekonomikos reguliavimo priemonės. Sakykim, automobilio greitis priklauso nuo kuro tiekimo, o makroekonomika –nuo pinigų politikos, kuri ir kontroliuoja visuomenės aprūpinimą pinigais, bei nuo iždo politikos, tvarkančios valstybės pajamas ir išlaidas. Makroekonomikos politika – tai vyriausybės tikslų ekonomikoje nustatymas ir kontrolės priemonių taikymas tiems tikslams pasiekti. Makroekonomika, kaip „visumos vaizdas“ apie tokius viską apimančius ekonomikos veiksnius, kaip ekonomikos kilimas, nedarbas, infliacija, valstybės išlaidos, padeda sudėtingus ekonominius procesus paversti valdomais elementais, apibūdinti ekonomikos kaip visumos rezultatais ir nustatyti sprendžiamų problemų mastą. beveik kasdien masinės informacijos priemonės atkreipia mūsų dėmesį į šalies infliacijos, nedarbo lygį, skelbia gamybos kilimo arba nuosmukio tempus, visa tai plačiai diskutuojama, ieškoma priemonių, kaip minėtąsias problemas spręsti. Ekonomikos būklės stebėjimui bei jos valdymui pasitelkiami įvairūs makroekonomikos modeliai. Dauguma ekonomikos veiksnių, turinčių įtakos kasdieniniam mūsų gyvenimui (pavyzdžiui, infliaciją, nedarbą), pirmiausia nulemia makroekonomikos sprendimai. Nedarbo problemos sprendimo būdai Šiais laikais labai sunku susirasti darbą. Todėl nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Kaip išvengti šių pasekmių pasakyti labai sunku, nes esant prastai šalies ekonomikai jau net neįmanoma ką nors pakeisti. Valstybė neturi pakankamai lėšų, o ir kiekviena prestižinė firma nori gerai kvalifikuotų ir turinčių nemažą stažą darbuotojų. Tačiau jaunuoliui įgyti stažą labai sunku ir taip jau jis įstoja į bedarbių gretas. NEDARBO PRIEŽASTYS Viena iš svarbiausių nedarbo priežasčių yra mokslinė techninė revoliucija (MTR), prasidėjusi XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje ir apėmusi visas išsivysčiusias pasaulio šalis. Gamybos mechanizavimas ir automatizavimas, pažangių valdymo ir kontrolės sistemų įvedimas, naujų technologijų ir medžiagų kūrimas bei jų vartojimas iš esmės pakeitė darbo turinį. Darbas tapo kūrybiškas, išaugo protinio ir kvalifikuoto darbo reikšmė. Dėl MTR poveikio pakito materialinės gamybos darbuotojų skaičius (jis nuolat mažėja) ir kvalifikacinė darbo jėgos struktūra. Šiuolaikiniam ūkiui tapo reikalingi naujo tipo darbuotojai, įsisavinę keleto mokslų pagrindus ir turintys aukštą kvalifikaciją. Fizinis rankinis darbas pamažu netenka savo reikšmės. Nedarbo būvimas ekonomine prasme reiškia negrąžinamą svarbiausio- visuomenės ištekliaus praradimą, be to nedarbas sukelia rimtas socialines problemas. Nedarbas būna: 1) ciklinis nedarbas jį sąlygoja aktyvumo svyravimai. 2) migracinis nedarbas yra laikinas nedarbas, kurį sąlygoja ekonomikos pokyčiai, dinamiškumas. Jo priežastys įvairios, pvz.: jaunimas ne iš karto randą sau tinkamą darbą, kiti ieško geresnio darbo ir pan. 3) struktūrinis nedarbas pasireiškia tada, kai darbo išteklių teritorinis pasiskirstymas ir kvalifikacinė struktūra neatitinka darbo sferos reikalavimų. Ciklinį nedarbą sąlygoja ekonomikos svyravimai. Mažiausiai neigiamų pasekmių sukelia migracinis nedarbas, nes jis tęsiasi tol, kol žmogus susirandą darbą. Struktūrinis nedarbas yra sudėtingesnė problema, nes darbingiems gyventojams tenka pakeisti gyvenamą vietą arba įsigyti naują profesiją. “Visiškas užimtumas” - tai ne nulinis nedarbo lygis. Jis būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimų. BNP atotrūkis išreiškia skirtumą tarp faktiškų gamybos apimčių ir potencialių, kurios galimos, esant visiškam užimtumui. BNP atotrūkis išreiškia ekonomikos nuosmukio kainą. Jis įvertina, kokiu dydžiu sumažėja potencialūs gamybos mastai. Negalima užmiršti ir to, kad pastarasis rodiklis neįvertina visų socialinių padarinių. Dalinė bedarbystė būna tada, kai: 1) dirbantieji gali įsidarbinti tik nepilną darbo dieną, 2) dirbantieji dirba nepilną darbo dieną, nors ir gauna pilną atlyginimą. Darbo našumas tai vidutinis produkcijos kiekis, pagamintas per vieną darbo valandą. Jis skaičiuojamas bendros gamybos apimties ir darbo valandų santykiu. Sprendimo būdai Nedarbas egzistuoja nuosmukio metu, kai faktinė pusiausvyra mažesnė už potencialią gamybos apimtį, tada didelė išteklių dalis nenaudojama. Atsiradus pertekliui yra mažos kainos, maži gamybos kaštai. Didėjant gamybos apimčiai, didėja išteklių paklausa ir jų kainos, didėja gamybos kaštai ir kainų lygis. Todėl pradeda mažėti nedarbas. VISUMINĖS PASIŪLOS KREIVĖ, JOS POSLINKIŲ VEIKSNIAI – DARBO UŽMOKESČIO LYGIS, SĄNĄUDŲ KAŠTAI, TECHNOLOGIJOS IR NAŠUMO POKYČIAI, DARBO IR KAPITALO PASIŪLA Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomos prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis. Pasiūla (supply)- parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Pasiūlos funkcija (supply function) vadinama pasiūlos priklausomybė nuo ją lemiančio veiksnio: QAS = f (PA , PB ... PZ , PK , PL , K , L , N, ...) čia: QAS - A prekės pasiūlos kiekis; PA - A prekės kaina; PB ... PZ - kitos prekių kainos; PK , PL - gamybos veiksnių kainos; K - naudojama technologija; L - mokesčiai ir dotacijos, valstybinis reguliavimas; N - gamtinės sąlygos; ... - kiti veiksniai. Jei visi veiksniai, išskyrus kainą, yra pastovūs, tai: QAS = f (PA) Pasiūlos dėsnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y.  QAS PA Kitaip tariant, pasiūlos dėsnis teigia, kad pardavėjui daugiau prekių siūlo didesnėmis kainomis ir mažiau- mažesnėmis, ir kainų kilimas paprastai didina pasiūlą, o jų kritimas - mažiną pasiūlą. Pasiūlos lentelė (modelis) (supply schedule)- lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta). Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Parduodamas prekių kiekis (q) vnt./mėn. A 9 8 B 7 6 C 6 5 D 4 3 E 2 1 3 lentelė. Pasiūlos lentelė. Lentelės duomenys rodo, kad kai kaina 9 Lt už vienetą, parduodamas prekių kiekis bus 8 prekės vienetai. Kainai sumažėjus iki 2 Lt siūlomų prekių kiekis sumažės iki 1 prekių vieneto per mėnesį. Pasiūlos kiekis (quantity supplied)- prekių kiekis, atitinkantis kiekvieną kainą pasiūlos lentelėje. Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomų prekių kiekių per laiko vienetą (pvz.: savaitę, mėnesį, metus). 3 Lentelėje pateikta informacija apie prekės kainą ir kiekį, norimą parduoti per mėnesį. Šios lentelės duomenys iliustruoja pasiūlos dėsnį: pasiūlos kiekis didėja kainai didėjant. Pasiūlos lentelė paremta tuo, kad visi kiti kintamieji veiksniai, išskyrus kainą, laikomi nekintamais. Vadovaujamės minėtąja “ceteris paribus” prielaida- visi veiksniai lieka pastovūs, nesikeičia. Tuo remdamiesi ir pasinaudoję pasiūlos lentelės duomenimis, galime sudaryti ir nubraižyti pasiūlos kreivę. P . A S 9 7 B 6 C 4 D 2 E 0 1 3 5 6 8 q, vnt./mėn. 6 pav. Pasiūlos kreivė. [ 2; 37 ] Pasiūlos kreivė (supply curve)- tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laiko tarpą vaizdas. 6 paveiksle pavaizduota pasiūlos kreivė S. Ji gaunama vertikalioje ašyje atidėjus kainas, kurioms esant gaminamas ir siūlomas tam tikras prekių kiekis, o horizontalioje ašyje- pasiūlos kiekio reikšmės. Pasiūlos kreivės teigiamas nuolydis atitinka pasiūlos dėsnį. Pasiūlos kreivė rodo minimaliai tinkamą kainą, kuri reikalinga gamybos išteklių išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, minimali kaina, skatinanti gamintojus gaminti ir pateikti į rinką 5 vnt. prekės A, yra 6 Lt už vienetą. 2.2. Pasiūlos veiksniai Pasiūlą veikiantys veiksniai ilgainiui keičiasi ir kartu pakeičia pasiūlos kreivės padėtį. Pasiūlos kiekio pokyčiu (change in quantity supplied)- gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pakeitimą pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai yra pastovūs. 6 paveiksle parodyta, kad kainos padidėjimas nuo 6 iki 7 Lt. už vienetą padidina pasiūlos kiekį nuo 5 iki 6 vienetų per mėnesį. Tai rodo taško judėjimas išilgai pasiūlos kreivės S aukštyn. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais. Todël įvairių periodų pasiūlos kreivių pobūdis skirtingas. P s1 s s2 B P2 A P1 0 q0 q1 q2 q3 q 7 pav. Pasiūlos pokyčiai. [ 2; 39 ] Pasiūlos kiekio pokyčius, pasikeitus prekės kainai, vaizduoja taško (P,q) judëjimas išilgai pasiūlos kreivės. Pasiūlos pokyčius (change in supply) rodo pasiūlos kreivės S poslinkiai koordinačių sistemoje. 7 paveiksle pavaizduoti taškai A ir B rodo gamybos apimties padidėjimą nuo P1 ir P2 . Kuo didesnė prekės kaina, tuo didesnis pasiūlos kiekis. Didėjant išteklių kainoms, pasiūla mažėja ir pasiūlos kreivė S vaizduojama kreive S1, tada S1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!