Naudos akcininkams ir papildomos vertės analizė

Įvadas Pinigų auditas Lietuvoje kol kas plačiai nenaudojama. Viena iš priežasčių - audito objektas daugiau domina teoretikus, nei praktikus. Be to, oficiali pinigų srautų ataskaita nesusieja balanso su pelno (nuostolio) ataskaita ir neatskleidžia pinigų srautų poveikio pajamų ir sąnaudų dydžiui. Tai sumenkina šios ataskaitos praktinę naudą. Vadinasi, reikia ieškoti tokios pinigų srautų ataskaitos formos, kuri labiau tenkintų praktinius įmonių-apskaitininkų ir vadybininkų poreikius. Tokia galėtų būti modifikuota pinigų srautų ataskaita. Tik nedidelės įmonės (neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys), kurių pajamos per metus neviršija 100 takšt. Lt, buhalterinę apskaitą gali tvarkyti, taikydamos pinigų principą. Tuomet pajamų schema yra tokia: realizuota produkcija (suteiktos paslaugos) => pirkėjų skola => pinigai => pajamos. Kiti juridiniai asmenys buhalterinę apskaitą tvarko kaupimo principu. Šiuo atveju pinigų gavimas nėra vienintelis kriterijus pripažįstant pajamas, nes joms priskiriamos "uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais". Tvarkant apskaitą kaupimo principu pajamų schema pasikeičia: realizuota produkcija (suteiktos paslaugos) => pajamos. Kaupimo principas koreguoja ir pinigų išlaidas. Sąnaudomis pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios patirtos pajamoms uždirbti. Esant atotrūkiui tarp pinigų gavimo ir jų poreikio svarbi tampa pinigų srautų ataskaita. Dabartinėje ekonominėje literatūroje pinigų srautai nagrinėjami dviem būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu". Pastarasis naudojamas sudaryti oficialią, t.y. Finansų ministerijos patvirtintą finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą. Tik įmonės, rengiančios pilną metinę finansinę atskaitomybę, privalo pildyti minėtą finansinės būklės pakitimų ataskaitą. Nuo 2003 m. sausio i d. įmonės, rengiančios sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę taip pat privalės sudarinėti piniginių srautų ataskaitas. Tuo tarpu kol kas vidutinių ir smulkių įmonių apskaitininkai dažniausiai nesidomi pinigų srautais ir jų neanalizuoja. Vieniems neužtenka kvalifikacijos, kiti tai nelaiko svarbia problema, pavyzdžiui, G. Kalčinskas savo knygoje "Buhalterinės apskaitos pagrindai", kurią įvardijo kaip vadovėlį, pinigų srautų ataskaitos iliustracijai iš 844 psk teskyrė vos 5 psl. Tyrimo objektas – naudos akcininkams ir papildomos vertės analizė. Tyrimo tikslas- išnagrinėti teorinius bei praktinius naudos akcininkams ir papildomos vertės analizė aspektus. Tyrimo metodika- sisteminė literatūros apžvalga, palyginamoji analizė, apibendrinimas. 1. Naudos akcininkams ir papildomos vertės finansinės analizės pagrindai Srauto apskaitos ir apribojimų teorijos pagrindu optimizavę įmonės veiklas, galime jas įvertinti ne vien srauto rodikliu. Srauto modeliu optimizuodami veiklas, naudojomės ne tik srauto rodikliu, bet įvertindavome ir dėl sukauptų atsargų atsirandančius kapitalo kaštus (pagal ekonominio pelno teoriją), ir veikla pagrįstų kaštų teorijos akcentuojamus kaštų veiksnius (optimizuojant serijos dydį)- Todėl toks veiklų optimizavimas teigiamai paveiks ne tik srautą, bet ir kitus rodiklius. Teigiamą srauto modeliavimo įtaką rodys ir 2 skyriuje pateiktas finansinės situacijos modeliavimas. Tačiau šiuolaikinės įmonės finansinį vertinimą apibūdina ir nefinansiniai rodikliai, todėl įmonės veiklos finansinio vertinimo modelis įmonės veiklas vertina ne tik srautu, finansiniais rodikliais ir EVA, bet ir subalansuotais rodikliais. Subalansuotų rodiklių teorija siūlo visą įmonės veiklą įvertinti grupe rodiklių, skirstant juos į keturias grupes: pirkėjų, inovacijų, vidaus ir finansų. Pritaikę subalansuotų rodiklių vertinimo principą bei įvertinę išskirtas įmonės veiklas, ir gauname grupę subalansuotų rodiklių, aprašančių visą įmonės veiklą, kadangi kiekviena veikla atlieka tam tikrą svarbią funkciją, ir jos kokybės lygis turi įtakos visai įmonei. O iš visų gautų rodiklių, vertinančių visas įmonės veiklas, išrinkę "strateginius", turėsime grupę rodiklių, vertinančių visos įmonės veiklą. Analizuojant sąskaitų ir balanso tarpusavio priklausomybė tenka pažymėti, kad visi įmonės veiklą įtvirtinantis dokumentai tarpusavio susiję tiesioginiais ar netiesioginiais priklausomybės ryšiais. Pavyzdžiui ataskaitose užfiksuotas įmonės veiklos rezultatas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir grynojo ataskaitinio laikotarpio rezultato suma, kuri gali būti papildyta akcininkų įnašais bei pervedimais iš rezervų. Jeigu gaunamas paskirstytinas rezultatas yra neigiamas, t.y. nuostolis, tai įmonė neturi ko skirstyti, o jeigu teigiamas, tai pelnas įstatymų nustatyta tvarka gali būti paskirstytas į rezervus, į dividendu ir kitiems poreikiams skirtą dalį. Likusi nepaskirstyto pelno suma įrašoma į balanso pasyvo straipsnį nepaskirstytasis pelnas. Sąskaitų ir balanso priklausomybės požiūriai turi bendrą tendenciją - siūlo labai platų aktyvų ir pasyvų grupavimo kriterijų diapazoną. Tokiems balanso formavimo kriterijams nepritaria pragmatiški analitikai. Jų siūlomuose balanso modeliuose aktyvai susideda iš materialaus bei nematerialaus turto ir klasifikuojami pagal likvidumą, o pasyvai atitinkamai sugrupuojami pagal skolinių įsipareigojimų laipsnį. Tokia balanso struktūra labiausiai atitinka finansų teorijos principus ir labai patogi analitiniu požiūriu. Svarbiausias įmonės finansinės būklės atspindys yra balansas, apibūdinantis turtą, kuriuo disponuoja įmonė, ir nurodantis jo finansavimo šaltinius. Balansą sudaro dvi dalys, kurių sumos visada lygios, - aktyvai ir pasyvai. Aktyvuose nurodoma įmonės turto sudėtis, pasyvuose - kas yra to turto savininkai. Pasyvai dažnai vadinami įsipareigojimais bei kapitalu, nes parodo, kiek kapitalo įmonė gauna iš šalies ir kiek turi nuosavo kapitalo. Tašiau šie bendri finansiniai duomenys detalizuojami sąskaituose. Balanso aktyvai - tai turtas vertine išraiška, kuriuo įmonė disponuoja iki tam tikros datos (dažniausiai iki gruodžio 31 dienos). Aktyvams priskiriamas trumpalaikis turtas, kuris dar vadinamas apyvartiniu kapitalu ir ilgalaikis turtas, kuris dar vadinamas neapyvartiniais aktyvais arba pagrindimu kapitalu. Balanso formoje pirmiausia pateikiama informacija apie ilgalaiki turtą ir pradedama nuo įmonės steigimo išlaidų, vadinamosios, formavimo savikainos. Formavimo savikaina -tai įmonės formavimo - steigimo, plėtros ar reorganizavimo išlaidos; vertybinių popierių išleidimo išlaidos, jeigu įmonės plėtros lėšos įsigytos išleidus ir pardavus obligacijas arba akcijas. Nematerialusis turtas. Šioje balanso pozicijoje parodomos išlaidos, suteikiančios įmonei teisę naudoti ilgalaikį turtą - licencijas, prekių ženklus ir kitas panašias teises. Čia taip pat parodomos organizacinės išlaidos, patirtos įsigyjant šias teises iš trečiųjų asmenų. Kompiuterio programos ir firmos prestižas taip pat yra nematerialus turtas, amortizuojamas per vienerius metus. Materialusis turtas balanse išskaidomas į keletą dalių: žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir pan., kuriuo nuosavybės teisėmis arba išperkamosios nuomos teisėmis disponuoja įmonė savo veikloje. Atskira eilute balanse fiksuojama nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. (Pastaba. Įmonės įsigytas ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti, traktuojamas kaip atsargos ir rodomas balanso turto B dalies 1.1.4 arba 1,5.1 straipsniuose.) Ilgalaikis finansinis turtas - tai dalyvavimas kitų įmonių veikloje per investicijas į jų turtą, vertybinius popierius arba suteikiant paskolas, Po vienerių metų gautinos sumos- tai sumos, kurias įmonė planuoja gauti ateinančiais metais, t.y. po balanso sudarymo datos. Reikia atkreipti dėmesį, kad eilutėje kitos gautinos sumos turi būti nurodoma išperka­mosios nuomos pagrindu išnuomoto turto vertė. Trumpalaikį turtą įeina: piniginės lėšos (kasoje ir sąskaitose), vertybiniai popieriai, debitorinis įsiskolinimas ir prekinės-materialinės atsargos. Šie aktyvai yra panašūs tuo, kad juos galima paversti pinigais per vieną operacinį ciklą, t.y. per laiką nuo žaliavų įsigijimo iki gatavos produkcijos pardavimo. Atspindint trumpalaikį turtą balanse, pradedama nuo atsargų. Joms priskiriama: gatava produkcija, nebaigta gamyba, žaliavos ir pagrindinės medžiagos bei kitos medžiagos. Atsargoms įvertinti taikomi įvairūs metodai, iš kurių labiausiai paplitę yra šie: • FIFO (first in, first out) - „pirmas atėjo, pirmas išėjo", t.y. atsargos įvertinamos pirmosios jų partijos įsigijimo kaina. • LIFO (lašt in, first out) - „paskutinis atėjo, pirmas išėjo", t.y. atsargos įvertinamos paskutinės jų partijos įsigijimo kaina. • Vidutinės kainos metodas, kai atsargos įvertinamos pagal jų įsigijimo kainų vidurkį. Pirkėjų įsiskolinimas -tai sumos, kurias įmonė turės gauti iš savo pirkėjų, tarnautojų ar kitų asmenų per metus. Dažniausiai debitoriniai Trumpalaikės investicijos- tai vienas iš būdų laisvoms piniginėms lėšoms efektyviai panaudoti. Čia taip pat priskiriami depozitai ir rezervai nenumatytiems atvejams. Rinkos sąlygomis įmonė neturi garantijos, kad bus apmokėtos visos sąskaitos, todėl gali pati kaupti rezervą arba reikalauti, kad pirkėjas dalį atsiskaitymo lėšų padėtų į depozitinę sąskaitą. Piniginės lėšos - tai lėšos banko sąskaitoje ir įmonės kasoje, kurios naudojamos einamiesiems mokėjimams. Jas sudaro grynieji pinigai, valiuta, čekiai, depozitai ir kt. Rinkos sąlygomis labai svarbu teisingai nustatyti šių lėšų sumą, nes pinigų trūkumas nepalankiai atsilieps įmonės mokumui, taip pat ir reputacijai. Mokesčių apskaičiavimas turi atitikti galiojančių įstatymų reikalavi­mus, kurie dažnai pažeidžia laikotarpio pajamų ir sąnaudų finansinių skaičiavimų logiką, nes mokesčių politika orientuota į pagreitintą pajamų pripažinimą, nors faktiškai ši operacija dar gali būti neįvykusi. Tai sukelia tam tikrų pinigų srautų valdymo problemų ir daro įtaką investiciniams sprendimams. Finansinėje analizėje svarbu įvertinti mokesčių įtaką atskaitomybei, nes faktiškai sumokėti mokesčiai gali skirtis nuo pelno ataskaitoje atvaizduotų sumų. Šiuos skirtumus nesunkiai galima pastebėti iš balanso straipsnio mokėtini mokesčiai pasikeitimų. Finansinės ataskaitos apskaitos apie įmonės ūkinę komercinę veiklą dar vadinama periodinio apibendrinimo ataskaita kūrimo momentai yra šie: standartizuotas vertinimo sistemoms apskaitos informacijos apibūdinimas ir susisteminimas, periodiškumas, praeities įvykių ar operacijų atspindėjimas, įvairių informacijos vartotojų poreikių patenkinimas, visos organizacijos veiklos apibendrinimas bei piniginių matų vartojimas.1 Finansinės ataskaitos turi atitikti šiuos joms keliamus reikalavimus: suprantamumo (turi būti suprantamos jų vartotojams), tinkamumo (turi padėti vartotojams įvertinti praeities, dabarties ir ateities įvykius), reikšmės (informacija turi būti svarbi priimant sprendimus), patikimumo (pateikiama informacija turi būti objektyvi, be esminių klaidų), palyginamumo (ataskaita turi būti sudaryta taip, kad veiklos pasiekimus būtų galima palyginti su kitų įmonių). Finansinės ataskaitos pagrindinė funkcija - įvertinimui pateikti informaciją apie įmonės finansinę būklę. Tam tikslui kuriamos įvairios standartizuotos apskaitos (balanso, pajamų, pinigų srautų) ataskaitos. Finansiniam veiklos įvertinimui vartojami analizės būdai: techninė -ekonominė, finansinė - ekonominė, operatyvinė, perspektyvinė, funkcinė -vertinė, lyginamoji, kompleksinė, santykinės analizės bei kt. 2.Analitinė dalis 2.1. UAB “EDMINTA” veiklos analizė 2.1.1. UAB “EDMINTA” FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda įmonės vadovams priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Ji, atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius. Rinkos ekonomikos sąlygomis vienas iš pagrindinių finansinės analizės uždavinių – teikti informaciją, padedančią numatyti veiklos plėtojimo tendencijas ir perspektyvas, atskleisti veiksnius, kurie stabdo veiklos efektyvumą. Tačiau finansinėse ataskaitose informacijos, kuri padėtų priimti optimalius valdymo sprendimus, prognozuoti ateitį, kartu kurios pageidautų įmonės vadovai, yra maža. Todėl analitikai ieško būdų, kaip iš finansinių ataskaitų rodiklių išvesti naujus rodiklius, kurie padėtų įmonių vadovams spręsti minėtus uždavinius. Analizuojant labai svarbu ieškoti tam tikrų rodiklių tarpusavio ryšių. Tiksliai nustačius šiuos ryšius – „sukuriami“ nauji rodikliai, kuriuos analizuojant nustatoma naujos priežastys ir veiksniai, galintys nulemti veiklos efektyvumą. Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai priklausomai nuo jų turinio, struktūros ir apskaičiavimo metodikos analizuojami įvairiais būdais, parodančiais vieną ar kitą įmonės veiklos aspektą, ypatybę ar dėsningumą. Kadangi finansinių rodiklių analizės būdų yra gana daug, tai Vakarų literatūroje jie išskirti į tris dideles grupes. Kai kurie autoriai juos vadina finansinės analizės rūšimis. Tai horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė (Mackevičius J., 1998, p.75). Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Vakarų autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti bazinius rodiklius, Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti lygi nuliui ar neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi būti skaičiuojami nukrypimai procentais (Mackevičius J., 1998, p.75). Horizontalioji pelno (nuostolio) analizė (1 priedas) rodo, kad per 2005 m. pardavimo pajamos išaugo daugiau kaip 2,9 karto. Tačiau 2006 m. pajamos sumažėjo 0,93 karto. 2005 m. pardavimo pajamos padidėjo 2169253 Lt (194,98 proc.), o sekančiais metais pajamos sumažėjo 201826 Lt (6,15 proc.) (1 pav.). Tai sąlygojo ne tik pardavimų prekių apimties pokytis, bet ir prekių kainų bei jų struktūros pokyčiai. Pardavimų pajamos 2006 m. sumažėjo, kadangi buvo padidintos gaminių kainos, sumažėjusi prekyba. 1 pav. Pardavimo pajamų, savikainos ir veiklos sąnaudų dinamika 2004–2006 m., Lt Augant pardavimų apimtims, kilo parduotų prekių ir paslaugų savikaina, tačiau mažėjant pardavimų pajamoms – mažėjo ir savikaina. 2005 m. pardavimų savikaina išaugo 538569 Lt (140,10 proc.), o 2006 m. savikaina sumažėjo 377714 Lt (40,92 proc.). Pardavimų savikainos didėjimui, įtakos turėjo prekių, medžiagų, transporto bei muitinės išlaidų pokytis. Lyginant pardavimo savikainą su pardavimo pajamomis matyti, jog pardavimo pajamos augo greičiau nei savikaina, todėl galima teigti, jog įmonė pardavė daugiau pelningesnių gaminių. Tai įrodo bendrasis pelnas, kuris 2005 m. išaugo 1630684 Lt (223,95 proc.) (2 pav.). Nepaisant pardavimo pajamų sumažėjimo, 2006 m. bendrasis pelnas padidėjo 175888 Lt (7,46 proc.) ir tai lėmė pardavimo savikainos mažėjimas. Veiklos sąnaudų analizė rodo, kad per 2004-2006 m. sąnaudos padidėjo 2,8 karto. 2005 m. veiklos sąnaudos išaugo 784365 Lt (117,01 proc.), tačiau 2006 m. pokyčio didėjimas nebuvo toks didelis kaip prieš tai ir jis siekė 433043 Lt (29,77 proc.). Veiklos sąnaudų pokyčiui įtakos turėjo: administracijos personalo darbo užmokesčio didinimas, kartu ir socialinio draudimo išlaidos, taip pat telefonų išlaidos. 2 pav. Bendrojo, tipinio veiklos ir grynojo pelno dinamika 2004–2006 m., Lt Tipinės veiklos pelnas 2005 m. turėjo tendenciją didėti 846319 Lt (1463,31 proc.), tačiau 2006 m. jis sumažėjo 257155 Lt (28,44 proc.) (2 pav.). Tipinio veiklos pelno nuostolio mažėjimą lėmė 2006 m. pardavimo pajamų mažėjimas ir veiklos sąnaudų augimas. Kitą veiklą sudarė vien tik banko palūkanų sąnaudos. 2005 m. kitos veiklos sąnaudos padidėjo 11246 Lt (37,51 proc.), o 2006 m. sumažėjo 587 Lt (1,42 proc.). Daugiausiai įtakos kitos veiklos sąnaudų augimui turėjo muitų mokestis. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 2005 m. sumažėjo 16955 Lt (56,90 proc.), o 2006 m. - 6326 Lt (49,25 proc.). Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 2005 m. padidėjo 614 Lt (877,14 proc.), o 2006 m. – 2232 Lt (326,32 proc.). Bendras finansinės ir investicinės veiklos pelnas 2005 m. sumažėjo 17569 Lt (59,10 proc.), o 2006 m. sumažėjo dar daugiau 8558 Lt (70,38 proc.). Kadangi finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos vis mažėjo, tam įtakos turėjo banko palūkanos, kurių įmonė negavo. Įprastinės veiklos pelnas 2005 m. padidėjo net 817504 Lt (1419,60 proc.). Tai lėmė 2005 m. didžia dalimi pardavimų augimas, taip pat lėtesnis savikainos augimas. 2006 m. įprastinės veiklos pelnas sumažėjo 265126 Lt (30,30 proc.). Tam įtakos turėjo pardavimų mažėjimas ir veiklos sąnaudų augimas. Ypatingojo pelno 2005 m. įmonė negavo, tačiau 2006 m. pagautė padidėjo 181 Lt (192,55 proc.). Netekimai 2006 m. sumažėjo net iki 648495 Lt (100 proc.). Netekimai grindžiami dėl atsiradusių sąnaudų, kurių nebuvo galima įtraukti ankstesniais metais. Pelnas prieš apmokestinimą 2005 m. padidėjo 169009 Lt (293,01 proc.), tačiau tais pačiais metais buvo skaičiuojamas pelno mokestis, kuris sumažėjo 2822 Lt. (100 proc.). Grynajam pelnui tai turėjo didelės naudos, ypač po 2005 m. netekimų, todėl pelno pokytis padidėjo net 171831 Lt (313,22 proc.). Galima pastebėti, jog 2006 m. pelnas prieš apmokestinimą ir grynasis pelnas yra vienodas, ir jis padidėjo 383550 Lt (169,20 proc.) (2 pav.). Pagrindinė priežastis, jog grynasis pelnas didėjo yra tai, jog įmonė nepatyrė neteikimų, taip pat nebuvo mokamas pelno mokestis. Grynasis pelnas turėjo augimo tendenciją, tai rodo, kad nėra tikimybės, jog UAB „Edminta“ įmonė artimiausiu metu bankrutuos. Iš horizontalios balanso analizės (2 priedas) galima matyti, kad UAB „Edminta“ įmonės bendra turto suma per 2005 m. padidėjo 1444334 Lt (64.62 proc.). Tuo tarpu 2006 m. turtas sumažėjo 778942 Lt (21,17 proc.). Šio turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas sumažinus ilgalaikio turto apimtį. Trumpalaikis turtas 2005 m. padidėjo 1634640 Lt (193,35 proc.), o ilgalaikis turtas 2006 m. sumažėjo 501535 Lt (41,82 proc.) (3 pav.). 3 Pav. UAB „Edminta“ turto dinamika 2004 – 2006 m., Lt Ilgalaikio turto sudėtyje per nagrinėjamą laikotarpį kito materialusis turtas, kuris kiekvienais metais mažėjo. Materialus turtas sudaro visą ilgalaikį turtą, todėl mažėjimams įtakos turėjo įrengimai – siuvimo mašinos ir pastatai. 2005 m. ilgalaikis turtas sumažėjo 190306 Lt (13,69 proc.), 2006 m. ilgalaikis turtas dar daugiau sumažėjo 501535 Lt (41,82 proc.). Kadangi UAB „Edminta“ nekilnojamas turtas neparduodamas ir artimiausiu metu neketinamas parduoti, mažėjimą lėmė nusidėvėjimas. Materialus turtas rodo, jog siuvimo mašinų vertė 2005 m. sumažėjo 111343 Lt (22,89 proc.), o sekančiais metais sumažėjo iki 158712 Lt (42,32 proc.). 2005 m. pastatų vertės pokytis sumažėjo iki 78963 Lt (8,74 proc.), tačiau didžiausias pastatų pokyčio mažėjimas buvo 2006 m.tisrė 2006 metais pokytis, kuris buvo 342 823Lt. (41,59ingo tarnavimo laikom šių darbų vertė pripaž, per kuriuos sumažėjo 342823 Lt (41,59 proc.) (4 pav.). 4 pav. UAB „Edminta“ ilgalaikio materialaus turto dinamika 2004 – 2006 metais, (Lt) Per analizuojamą laikotarpį įmonė neįsigijo naujo materialaus turto, tačiau galima teigti, jog jie buvo pirkti ankstesniais metais, kadangi ilgalaikis turtas, tai yra įmonės turtas, kuris nėra skirtas parduoti ar suvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį. Trumpalaikis turtas 2005 m. padidėjo net 1634640 Lt (193,35 proc.), 00000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000tačiau 2006 m. jis sumažėjo 2774047 Lt (11,19 proc.). Trumpalaikio turto didėjimui įtakos turėjo 2005 m. per vienerius metus gautinos sumos, o mažėjimui - 2006 m. gautinos sumos. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys turėjo didėjimo tendenciją: 2006 m. žaliavos padidėjo 255421 Lt (161,66 proc.), statybinės medžiagos 2005 m. padidėjo 10415 Lt (5,70 proc.), o 2006 m. padidėjo net 31283 Lt (161,66 proc.) (5 pav.). Tokį atsargų pasikeitimą didžia dalimi lėmė pirktų prekių, skirtų perparduoti padidėjimas. UAB „Edminta“ įprastas įsiskolinimo tiekėjams padengimo terminas yra 30 dienų. Kaip buvo minėta, trumpalaikiam turtui įtakos turėjo gautinų sumų pasikeitimas. 2005 m. pirkėjų įsiskolinimas padidėjo 13625298 Lt (302,04 proc.), tačiau 2006 m. pirkėjų įsiskolinimas vis dėlto sumažėjo 695565 Lt (38,35 proc.). Tai lėmė, jog 2006 m. pirkėjai laiku atsiskaitė. Ta pati situacija, įvyko ir su kitomis gautinomis sumomis, kurios nepaisant 2005 m. augimo, vis dėl to sekančiais metais sumažėjo iki 695565 Lt (38,35 proc.). Padidėjusi pagamintos produkcijos apimtis ir sumažėjusios 2006 m. gautinos sumos rodo, kad sulėtėjo pardavimų procesas, atsirado nemokių pirkėjų. 2005 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo 67374 Lt (10494,39 proc.), o 2006 m. jie sumažėjo 54596 Lt arba 80,27 proc. (5 pav.). Grynų pinigų padidėjimas gali būti gaunamas imant iš banko trumpalaikę paskolą arba parduodant naujas akcijas. 5 Pav. UAB „Edminta“ trumpalaikio turto dinamika 2004 – 2006 m., Lt 2005 m. grynųjų pinigų augimas rodo, jog UAB „Edminta“ savo sąskaitoje laikė nemažai grynų pinigų. Iš pinigų kasoje sumažėjimo galima spręsti, jog įmonė labiau pasitiki klientais ir sudaro su jais sutartis, kurios numato ilgesnius mokėjimų atidėjimus. Bet kuris sumažėjimas visame turte taip pat yra šaltinis. Įmonė gauna grynų pinigų pardavus atsargas arba apmokėjus pirkėjų įsiskolinimą. Padidėjęs turtas reiškia kapitalo naudojimą, nes pastatų, įrengimų ir kt. pirkimui reikalingi pinigai. Savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų dalyje pastebimi kapitalo ir rezervų bei per vienerius metus mokėtinų sumų įsipareigojimų straipsnių pakitimai. Nuosavas kapitalas yra įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo pokytis 2005 m. sudarė 226690 Lt (299,27 proc.), o 2006 m. net 789457 Lt (261,03 proc.) (6 pav.). 6 pav. UAB“ Edminta“ nuosavybės ir įsipareigojimų dinamika 2004 – 2006 m., Lt Kadangi didėja kapitalo dalis, tai nuosavas kapitalas kelia mažesnę riziką įmonės akcininkams. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2005 m. padidėjo 1217644 Lt (56,39 proc.), tačiau 2006 m. įsipareigojimai sumažėjo iki 1568399 Lt (46,44 proc.). Galima paminėti, jog mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kito teigiama krypti, kadangi nuosavas kapitalas turėjo tendenciją didėti. Nuosavo kapitalo staigiam didėjimui įtakos turėjo perkainojimo rezervai ir nepaskirstytas pelnas. Perkainojimo rezervai 2005 m. padidėjo 129253 Lt, nepaskirstytas pelnas - 97437 Lt, tačiau 2006 m. perkainojimo rezervas padidėjo net 789457 Lt (810,22 proc.) ir sudarė visą nuosavą kapitalą. Galima paminėti, jog 2005 m. perkainojimo rezervų padidėjimas rodo, nuosavo kapitalo pasikeitimus dėl materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. Nepaskirstytas pelnas – tai firmos uždirbtas pelnas, kuris nėra išmokamas dividendų pavidalu, o kaupiamas. Šiuo atveju nepaskirstytas pelnas turėjo didėjimo tendenciją ir tai lėmė, jog buvo priimtas sprendimas panaikinti rezervus. Kalbant apie įsipareigojimus, didėjimui didžiausią įtaką lėmė 2005 m. po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie padidėjo iki 1115464 Lt (92,66 proc.), tačiau 2006 m. ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki 2293457 Lt (98,89 proc.) (7 pav.). Tai rodo, jog įmonės būklė stabilizuojasi ir ji skolinga mažesnes pinigų sumas, nei 2005 m. 7 pav. UAB“ Edminta“ įsipareigojimų dinamika 2004 – 2006 m., Lt Lyginant 2005 ir 2006 m. pokyčius galima matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai turėjo tendenciją didėti. 2005 m. trumpalaikiai įsipareigojimų pokytis padidėjo iki 102180 Lt (10,69 proc.), tačiau 2006 m. padidėjo iki 725058 Lt (68,55 proc.). Tai rodo, jog savininkai didina įsiskolinimų dalį ir tai nėra gerai. Skolos tiekėjams 2005 m. padidėjo 101845 Lt (10,78 proc.), o 2006 m. net 201564 Lt (19,26 proc.). Mokėtinos sumos Sodrai 2005 m. padidėjo vos 335 Lt (3,04 proc.). Skolos Sodrai 2006 m. padidėjo net iki 523494 Lt (4617,16 proc.). Mokamos sumos Sodrai priklauso nuo darbo užmokesčio, taip pat nuo darbuotojų skaičiaus, kuris yra mokamas pagal darbo užmokesčio žiniaraštį. Staigus augimas rodo, kad UAB „Edminta“ įmonėje buvo padidėjęs darbuotojų skaičius, tai pat pakitęs darbo užmokestis. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu (Mackevičius J., 1998, p.80). Iš vertikalios pelno (nuostolio) ataskaitos analizės 2004-2006 m. (3 priedas), galima pamatyti ir analizuoti tam tikrus įmonės pelningumo rodiklius. Iš vertikalios pelno (nuostolio) ataskaitos analizės matyti, kad 2004 m. pardavimo savikaina sudarė 34,55 proc., santykyje su pardavimo pajamomis. Todėl galima teigti, jog bendrojo pelno santykis su pardavimo pajamomis sudarė 65,45 proc. Sekančiais metais, pardavimo savikaina sumažėjo ir sudarė 28,12 proc., santykyje su pardavimo pajamomis. Bendrasis pelnas sudarė 71,88 proc. Savikainos mažėjimas lėmė padidėjusi prekyba, ir tai įmonei padidino bendrąjį pelną. Taip pat UAB „Edminta“ įmonė, norėdama sumažinti pardavimo savikainą, ėmėsi modernizuoti įrengimus, cechus ir tobulinti produktų kokybę. Santykis pardavimo savikainos su pardavimo pajamomis 2006 m. tapo dar mažesnis ir sudarė vos 17,70 proc. Kaip buvo minėta, tai lėmė, jog UAB „Edminta“ 2006 m. daugiausiai uždirbo bendrojo pelno. Santykis veiklos sąnaudų su pardavimo pajamomis rodo, jog 2004 m. sąnaudos sudarė net 60,25 proc. Tokiam dideliam veiklos sąnaudų svoriui įtakos turėjo turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį. 2005 m. veiklos sąnaudos sumažėjo ir sudarė 44,33 proc. santykyje su pardavimo pajamomis. Nepaisant 2005 m. mažėjimo, 2006 m. veiklos sąnaudų santykis su pardavimo pajamomis turėjo tendenciją didėti ir sudarė net 61,29 proc. Kaip matyti iš vertikalios pelno (nuostolio) analizės, 2004 m. tipinės veiklos pelnas sudarė 5,18 proc. lyginant su pardavimo pajamomis. Vėliau tipinės veiklos pelnas augo ir sudarė 27,55 proc. (8 pav.) Tam įtakos turėjo 2005 m. veiklos sąnaudų sumažėjimas. Kalbant apie 2006 m., tipinės veiklos pelnas lyginant su pajamomis, turėjo tendenciją mažėti, tačiau ši kartą pokytis nebuvo labai didėlis ir siekė vos 6,54 proc. p. 8 pav. Tipinės veiklos pelno, veiklos sąnaudų ir pardavimo savikainos santykis su pajamomis 2004 – 2006 m., proc. Visu analizuojamu laikotarpiu pajamų iš kitos veiklos nebuvo. 2004 m. kitos veiklos pelnas sumažėjo iki 2,69 proc., sekančiais metais taip pat pajamos iš kitos veiklos sumažėjo iki 1,26 proc., santykyje su pardavimo pajamomis. Kitos veiklos sąnaudų santykis su pardavimo pajamomis 2006 m. sumažėjo ir sudarė 1,32 proc. Finansinės ir investicinės veiklos santykis su pardavimo pajamomis rodo, jog 2004 m. padidėjo 2,67 proc., kur iš jų sąnaudos sudarė tik 0,01 proc. 2005 m. bendra finansinė ir investicinė veikla sudarė 0,37 proc. Lyginant 2004-2005 m., veikla sumažėjo 2,30 proc.p. santykyje su pardavimo pajamomis. Nepaisant to, sąnaudos sudarė vos 0,02 proc., nuo bendros finansinės veiklos, tai lėmė, jog šiuo laikotarpiu nebuvo mokami delspinigiai ar didelės baudos. 2006 m. finansinės ir investicinės veiklos bendrasis pelnas sudarė 0,12 proc. santykyje su pardavimo pajamomis. Iš jų pajamos sudarė 0,21 proc., o sąnaudos taip padidėjo 0,09 proc. Visu analizuojamu laikotarpiu finansinės ir investicinės veiklos pajamos viršijo sąnaudas. Tai rodo, jog UAB „Edminta“ sėkmingai vysto prekybą, efektyviai išnaudoja turimas išlaidas. Įprastinės veiklos pelnas, lyginant su pardavimo pajamomis, turėjo ir didėjimo, ir mažėjimo tendenciją. 2004 m. įprastinės veiklos pelno santykis su pardavimo pajamomis sudarė 5,18 proc. Sekančiais metais pelnas padidėjo iki 26,66 proc. arba 21,49 proc.p. santykyje su pardavimo pajamomis. Augimui įtakos turėjo 2005 m. padidėjęs tipinės veiklos pelnas. Pagautė 2004 ir 2006 m. siekė vos 0,01 proc. santykyje su pardavimo pajamomis, tačiau 2005 m. nesiekė nei vieno procento. 2005m. įmonėje buvo atsiradę netekimų, kurie sudarė net 19,76 proc. santykyje su pardavimo pajamomis. Tai turėjo įtakos grynajam pelnui. Kadangi netekimai yra skirti apskaityti dėl ypatingų, nepriklausančių nuo įmonės veiklos įvykių patirtoms sąnaudoms, tai šiuo atveju galime teigti, jog įmonės netekimai atsirado dėl sąnaudų, kurios mažina pelną ir kurių nebuvo galima įtraukti ankstesniais metais, todėl jos buvo sukauptos. Pelno mokestis egzistavo tik 2004 m. ir jis sieke 0,25 proc., santykyje su pardavimo pajamomis. Pelno mokestis turėjo įtakos sumažėjusiam grynajam pelnui. Kadangi 2004 m. pelnas prieš apmokestinimą sudarė 5,18 proc., tai po apmokestinimo jis siekė 4,93 proc. santykyje su pardavimo pajamomis ir tai buvo mažiausias grynasis pelnas visu analizuojamu laikotarpiu. Nors 2005 m. grynojo pelno santykis su pardavimo pajamomis padidėjo iki 6,91 proc., tačiau, kaip buvo minėta, netekimai neturėjo teigiamos įtakos grynajam pelnui ir grynąjį pelną gerokai sumažino. Praeitais metais patirti nuostoliai buvo kompensuoti 2006 m., kada grynasis pelnas sudarė 19,81 proc., santykyje su pardavimo pajamomis. Santykis grynojo pelno su pardavimo pajamomis 2004-2006 m. padidėjo 14,88 proc.p. Grynajam pelnui uždirbti didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi parduotų prekių savikaina, taip pat ypatingas pelnas 2006 m. buvo didžiausias. 2.1.2. VERTIKALIOJI BALANSO ANALIZĖ UAB „Edminta“ įmonės vertikalioje balanso analizėje nustatoma turto ir mokėtinų sumų, bei įsipareigojimų struktūra (4 priedas). Iš atliktos balanso turto dalies analizės matyti, kad 2004 m. įmonės bendrąjį turtą sudarė 62,17 proc. ilgalaikio ir 37,83 proc. trumpalaikio įmonės turto (9 pav.). 9 pav. UAB“ Edminta“ turto struktūra 2004 - 2006 m., proc. 2005 m. ilgalaikis turtas sumažėjo iki 32,60 proc., o trumpalaikis turtas padidėjo iki 67,40 proc. Vėliau ilgalaikis turtas dar daugiau sumažėjo ir siekė vos 24,06 proc. Pastatai sudarė didesnę materialaus turto dalį, lyginant su įrengimais. 2004 m. pastatų dalis buvo 65 proc. viso materialaus turto, likę 35 proc. buvo sudarė įrengimus. Pastatų struktūra didėjo ir 2005 m. pakilo iki 68,73 proc., o 2006 m. iki 69 proc. (10 pav.). 10 pav. UAB“ Edminta“ ilgalaikio turto struktūra 2004 - 2006 m., proc. 2005 ir 2006 m. įrengimų dalių struktūra pasiskirstė po 31 proc. Toks tolygus pasiskirstymas rodo, jog materialaus turto skaičius išliko pastovus. Priešingai, nei ilgalaikio turto dalis, trumpalaikis turtas turėjo didėjimo tendenciją. Augimui įtakos turėjo tiek atsargos, tiek ir gautinos sumos, tačiau didesnė dalis atiteko gautinoms sumoms, kurios 2005 m. siekė net 56,01 proc. struktūros dalies. Žaliavos ir statybinės medžiagos 2004 m. sudarė 39,29 proc. Tais pačiais metais, pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos sudarė 60,63 proc. Pirkėjų įsiskolinimas sudarė beveik visą gautinų sumų dalį ir užėmė net 53,36 proc. Tai rodo, jog pirkėjai delsia skolos apmokėjimo terminą. Pinigai ir pinigų ekvivalentai siekė vos 0,08 proc. Žaliavos - siūlai per 2005 m. sumažėjo iki 6,37 proc., o statybinės medžiagos iki 7,79 proc. . Didžiausia dalis 2005 m skirta pirkėjų įsiskolinimams ir užima net 73,13 proc. ir tik likę 9,97 proc. sudaro kitas gautinas sumas. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2005 m. padidėjo net 2,74 proc. (11 pav.). Kadangi atsargų sumažėjo, todėl analogiškai galima teigti, jog įmonė gavo daugiau grynų pinigų. 11 pav. UAB“ Edminta“ trumpalaikio turto struktūra 2004 - 2006 m., proc. 2006 m. gerokai padidėjo atsargos ir jos siekė net 41,71 proc. Iš jų 18,77 proc. atiteko žaliavoms, o likusi dalis 22,94 proc. - statybinėms medžiagoms. Tam turėjo įtakos neišnaudotas žaliavų kiekis, taip pat statybinės medžiagos, kurios nebuvo visos panaudotas užsakymams pagaminti. Pirkėjų įsiskolinimas sumažėjo iki 50,76 proc., o kitos gautinos sumos iki 6,92 proc. Šiuo atveju galima daryti išvadą jog mažėja gamybos apimtys, arba gerėja atsiskaitymo sąlygos. Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje matyti, kad didžiausią jos dalį sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Jų dalis 2004 m. siekė 96,61 proc. ir tik likus dalis atiteko nuosavam kapitalui. Panaši situacija buvo ir sekančiais metais, kai nuosavas kapitalas padidėjo tik iki 8,22 proc., o įsipareigojimai užėmė net 91,78 proc. (12 pav.). Galima teigti, jog 2004 - 2005 m. įmonės beveik visos dalies veikla buvo vykdoma iš įsipareigojimų, o ne nuosavo kapitalo. 12 pav. UAB“ Edminta“ kapitalo ir įsipareigojimų struktūra 2004 - 2006 m., proc. Nepaisant to, 2006 m. nuosavas kapitalas padidėjo iki 37,65 proc. ir tai lėmė įsipareigojimų mažėjimą 62,35 proc. Todėl tikimasi, jog įmonė ir toliau sėkmingai vystys savo veiklą, skirdama didesnę dalį nuosavam kapitalui. Galima pastebėti, jog 2004 m. kapitalas sudarė net 270,64 proc., tačiau perkainojimo rezervai sumažėjo iki 170,64 proc. Perkainojimo rezervas (rezultatai) turi būti mažinami, kai šiuo rezervu ar jo dalimi didinamas įstatinis kapitalas. Sekančiais metais kapitalo svoris buvo 67,78 proc. Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) padidėjo iki 32,22 proc. ir tai rodo, jog perkainojimo rezervų tais metais nebuvo. 2006 m. kapitalas sumažėjo iki 18,77 proc., tačiau nepaskirstytas pelnas padidėjo iki 81,23 proc. (13 pav.). Nepaskirstyto pelno augimas įmonei uždirbo pelno, kuris nėra išmokamas, o kaupiamas. 13 pav. UAB“ Edminta“ kapitalo ir įsipareigojimų struktūra 2004 - 2006 m. (proc.) Galima teigti, jog UAB „Edminta“ 2004 m. nei uždirbo, nei patyrė nuostolių. 2006 m. didžioji dalis egzistuoja nepaskirstytam pelnui. Tai leidžia manyti, jog įmonė plečia savo veiklą ir uždirba žymiai daugiau nei prieš tai. Mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 2004 m. sudarė 55,75 proc., o 2005 m. padidėjo iki 68,68 proc. 2006 m. ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki 1,43 proc. Tam turėjo įtakos pagerėjusi įmonės situacija ir laiku, ilgalaikių įsipareigojimų atsiskaitymas. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai turėjo ir didėjimo ir mažėjimo tendenciją. 2004 m. trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 44,25 proc., kur iš jų 43,74 proc. sudarė tiekėjų įsiskolinimus ir 0,51 proc. – Sodrai. Sekančiais analizuojamais metais, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 31,32 proc. (14 pav.) 14 pav. UAB“ Edminta“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų struktūra 2004-2006 m., proc. Tiekėjų įsipareigojimai sudarė 30,99 proc., o Sodrai sudarė - 0,34 proc. Nors ir mažėjimas buvo labai nežymus, tačiau jis rodo įmonės atsiskaitymus su tiekėjais. Nepaisant to, 2006 m. situacija pasikeičia ir trumpalaikiai įsipareigojimai tiekėjams padidėja iki 69 proc. ir tik 29,57 proc. buvo skirta Sodrai. 2006 m. Sodros įsipareigojimai gerokai išaugo. Tam turėjo įtakos padidėjęs darbuotojų skaičius, mokamas darbo užmokestis. 2.2.Naudos akcininkams ir papildomos vertės kūrimo modeliavimas Finansinės analizės duomenys naudojami planuojant ir prognozuojant. Daugelis autorių pripažįsta, kad tik gerai atlikus įmonės veiklos analizę galima sudaryti tikslius planus. O nuo tikslaus sėkmingo planavimo priklauso verslo sėkmė. Prognozė – tai aiškaus tikimybinio pobūdžio sprendimas apie ateitį, tam tikrais duomenimis pagrįstas numatymas, kokia bus reiškinio eiga. Pats prognozavimo procesas yra veikla, susidedanti iš daugelio tyrinėjimo etapų, kurių bendras tikslas – gauti informaciją apie nagrinėjamo reiškinio, objekto ar proceso ateitį (Mackevičius J., 1998, p.552). Finansinių ataskaitų prognozavimas parodė, jog didžiausia problema yra atsargų perteklius. Norint išspręsti problemą, iš įvairių atsargų galimybių bus pasirinkta viena – optimalus užsakymo dydis. Kadangi numatoma gaminius gaminti didesniais kiekiais, taip pat šiek tiek didesnėmis kainomis, prognozuojama, kad 2007 m. pardavimo pajamos išaugs 11 proc. ir bus 3418796 Lt. Didinant pardavimo pajamas – didės ir pardavimo savikaina. Pardavimo savikaina 2007 m. padidės iki 11 proc., proporcingai pardavimo pajamoms. Kadangi pardavimai didėja, tam įtakos turės darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidos, prekių ir medžiagų išlaidos ir kitos pagrindinės veiklos išlaidos. Didinant pardavimo pajamas ir pardavimo savikainą, didės ir bendrasis pelnas. 2007 m. bendrasis pelnas išaugs iki 2813553 Lt Prognozuojama, jog įmonė vadovausis nauja pardavimo strategija – sieks pagerinti veiklos rezultatus per investicijas į reklamą, marketingą ar kitas paslaugų išlaidas, todėl prognozuojama, jog veiklos sąnaudos augs 5 proc. Tačiau jų augimą lėtins sutaupyti bendrieji atsargų kaštai. Kadangi didės išaugusios pardavimo pajamos, kurios didins bendrąjį pelną, todėl prognozuojama, jog tipinis veiklos pelnas padidės iki 846672 Lt. Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas prognozuojama nekeisti ir jas išlaikyti tokias pačias, kaip 2006 m. Pajamas gautas iš finansinės ir investicinės veiklos taip pat prognozuojama nepakitusias. Kadangi mažės finansinės skolos, todėl sąnaudos gautos iš finansinės ir investicinės veiklos sumažės iki 2100 Lt. Dėl padidėjusio bendrojo pelno ir gautų sąnaudų iš finansinės ir investicinės veiklos mažėjimo, įtakos turės padidėjusiam įprastiniam veiklos pelnui. Prognozuojamais metais įprastinės veiklos pelnas padidės iki 810453 Lt (5 lentelė).. Numatoma, jog įmonės veikla dar sėkmingiau bus vykdoma. 5 lentelė. Prognozuojama pelno (nuostolio) ataskaita Eil. Nr. STRAIPSNIAI 2006 m. 2007 m. I. PARDAVIMO PAJAMOS 3079996 3418796 II. PARDAVIMO SAVIKAINA 545264 605243 III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 2534732 2813553 IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 1887732 1966881 V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 647000 846672 VI. KITA VEIKLA -40637 -40637 VI.1. Pajamos 0 0 VI.2. Sąnaudos 40637 40637 VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA 3602 4418 VII.1. Pajamos 6518 6518 VII.2. Sąnaudos 2916 2100 VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 609965 810453 IX. PAGAUTĖ 275 0 X. NETEKIMAI 0 0 XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 610240 810453 XII. PELNO MOKESTIS 0 121568 XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 610240 688885 Pelnas prieš apmokestinimą išaugs iki 810453 Lt. Galima pastebėti, jog pelnas prieš apmokestinimą prognozuojamas toks pats, kaip ir įprastinės veiklos pelnas. Tai rodo, jog 2007 m. UAB „Edminta“ įmonėje nebus prognozuojama pagautė ir netekimai. Pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Prognozuojamais metais pelno mokestis išaugs iki 121568 Lt. Nepaisant to, jog 2007 m. prognozuojamas pelno mokesčio augimas, grynasis pelnas išaugs iki 688885 Lt. Kadangi prognozuojama, jog didės pardavimo pajamos, taip pat veiklos pelnas, todėl grynasis pelnas irgi turės tendenciją didėti. Galima teigti, jog UAB „Edminta“ įmonė stengsis siekti efektyvesnių ir aukštesnių veiklos rezultatų. UAB „Edminta“ įmonėje atsargų rūšys skirstomos pagal siūlų spalvas (6 lentelė). 6 lentelė. 2006-2007 m. atsargų rūšys Eil. Nr. Siūlų rūšys Mato vnt Vnt Kaina Sunaudojimo kiekis 2006 m., Lt Sunaudojimo kiekis 2007 m., Lt 1 Balta Kg 14 99139 110044 2 Juoda Kg 13 92058 102184 3 Raudona Kg 8 56651 62882 4 Žalia Kg 10 70814 78603 5 Mėlyna Kg 11 77895 86463 6 Pilka Kg 12 84976 94324 7 Ruda Kg 9 63731 70743 Viso:     77 545264 605243 Galima pastebėti, jog 2006 m. siūlų kainos svyruoja. Tačiau, kaip buvo minėta, 2007 m. pardavimai augs 11 proc. ir tai rodo, jog įmonė parduos didesnius kiekius žaliavų tomis pačiomis kainomis. Norint apskaičiuoti optimalų užsakymo dydį, reikia numatyti, įmonės žaliavų sunaudojimą. Šiuo atveju, tai parduodamų prekių savikaina (žaliavos). 2006 m. parduotų prekių savikaina (žaliavos) sudarė 545264 Lt., o prognozuojamais metais ji padidės iki 605243 Lt. UAB „Edminta“ įmonės vienos žaliavų – siūlų kainos vidutinė vertė 11 Lt. Jų metiniai laikymo kaštai sudaro 0,5 proc. žaliavų kainos. Pastovūs užsakymo kaštai sudaro 1000 Lt/užsakymui. Šios išlaidos yra skirstomos į veiklos sąnaudas. Taigi, bendrieji atsargų kaštai, 2006 m. sudarė: Prognozuojant vieno žaliavų vieneto kaina liks 11 Lt. Jų metiniai laikymo kaštai sudarys taip pat 0,5 proc., kaip ir 2006 m. Pastovūs užsakymo kaštai taip pat nesikeis. Todėl galima apskaičiuoti 2007 m. ekonomišką užsakymo dydį: Taigi, įmonė norėdama minimizuoti bendruosius atsargų kaštus, žaliavas turėtų užsisakinėti po 148354 Lt. Galima apskaičiuoti 2007 m. prognozuojamas atsargas: A2007 = 148354 / 2= 74177 Lt. Atsargos prognozuojamos mažesnės, nei 2006 m. ir tai rodo, jog įmonės veikla vykdoma sėkmingai ir atsargų problema mažėja. Bendrieji atsargų kaštai 2007 m. sudarys; Taigi, atsargas užsakant ekonomiškais kiekiais, atsargos sumažės 8160 Lt. Prognozuojant balanso ataskaitos prognozę, turtas sumažės iki 2593115 Lt. Prognozuojamais metais ilgalaikis turtas sumažės iki 593114 Lt (7 lentelė). 7 lentelė. Prognozuojama balanso ataskaita Eil. Nr. STRAIPSNIS 2006 metai 2007 metai   TURTAS     A. ILGALAIKIS TURTAS 697781 593114 I. FORMAVIMO SAVIKAINA     II. NEMATERIALUS TURTAS     III. MATERIALUS TURTAS 697781 593114 III.1. Žemė     III.2. Įrengimai - siuvimo mašinos 216312 183865 III.3. Pastatai 481469 409249 III.4. Kitas materialus turtas     IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS     V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS     B. TRUMPALAIKIS TURTAS 2202666 2000001 I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 918715 579471 I.1. Žaliavos - siūlai 413421 74177 I.2. Statybinės medžiagos 505294 505294 II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 1270531 1393518 II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 1118067 1241054 II.2. Kitos gautinos sumos 152464 152464 III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS     IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 13420 27012   TURTO IŠ VISO: 2900447 2593115 C. NUOSAVAS KAPITALAS 1091894 1780779 I. KAPITALAS 205000 205000 II. PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)     III. REZERVAI     IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 886894 1575779   DOTACIJOS, SUBSIDIJOS     E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 1808553 812336 I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 25777 10875 I.1. Lizingas - SEB Vilniaus Bankas 25777 10875 II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 1782776 801461 II.1. Tiekėjams 1247944 138518 II.2. Sodrai 534832 662943   NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: 2900447 2593115 Įrengimų ir pastatų vertė sumažės 15 proc., todėl įrengimų vertė bus 183865 Lt, o pastatų vertė - 409249 Lt. Sumažėjimas prognozuojamas, dėl materialaus turto nusidėvėjimo. Prognozuojama, jog 2007 m. pastatai ir įrengimai nebus parduodami. Dėl žaliavų mažėjimo, trumpalaikis turtas 2007 m. taip pat turės tendenciją mažėti ir sudarys 2000001 Lt. Statybines medžiagas numatoma išlaikyti tokias pačias, kaip ir 2006 m., todėl jos sudarys 505294 Lt. Per vienerius metus gautinos sumos 2007 m. padidės iki 1393518 Lt. Kadangi kitos gautinos sumos prognozuojamais metais nesikeis, tai gautinų sumų didėjimui įtakos turės pirkėjų įsiskolinimas. Pirkėjų įsiskolinimas padidės proporcingai pardavimų pajamoms 11 proc. ir bus 1241054 Lt. Pinigai ir pinigų ekvivalentai išaugs iki 27012 Lt. Tai rodo, jog lyginant su praėjusiais metais, pinigai ir pinigų ekvivalentai didės. Todėl didžiausia priežastis pinigų augimui bus išaugusios pardavimų pajamos. Dėl sumažėjusių trumpalaikių įsipareigojimų, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2007 m. sumažės iki 2593115 Lt. Nuosavas kapitalas 2007 m. turės tendenciją augti ir padidės iki 1780779 Lt. Tai įtakos nepaskirstyto pelno augimas, kuris sudarys 1575779 Lt. Vadinasi, jog įmonė ateityje uždirbs daugiau pelno, kuris nebus išmokamas, o kaupiamas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažės iki 812336 Lt. Tai rodo, jog ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, taip pat mažės. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sumažės iki 10875 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažės iki 801461 Lt. Lyginant su praėjusiais metais, įsipareigojimai sumažės ir tai prognozuoja, jog ateityje įmonė greičiau atsiskaitys su tiekėjais ir sėkmingai vykdys įsipareigojimus. 2007 m. įsipareigojimai tiekėjams sumažės iki 138518 Lt, o įsipareigojimai Sodrai iki 662943 Lt. Įsipareigojimai Sodrai prognozuojami didesni, nei 2006 m. ir tai rodo, jog įmonė padidins darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį. 2.3.Pinigų srautų finansinė analizė Pinigų srautus galima pradėti nagrinėti nuo pinigų įplaukų ir išlaidų sumų. Prie jų pridedamos arba iš jų atimamos atitinkamų sąskaitų ar likučių jose pasikeitimų sumos. Modifikuotos pinigų srautų ataskaitos ypatumas tame, jog pridedant ar atimant sumas, atskirai suskaičiuojamos pajamos ir sąnaudos. Tai leidžia nustatyti ar teisingai atliktas buhalterinis įrašas. Išeities taškas, sudarant modifikuotą pinigų srautų ataskaitą, būtų sąskaitos Nr.27 Pinigai kurtuose ir fasole debeto ir kredito apyvartos sumos. Pajamos nustatomos tokiu būdu: + įplaukų suma (kasos ir banko) per nagrinėjamą laikotarpį; - su pajamomis nesusijusios gautos sumos, pavyzdžiui, iš kasos į banką ar atvirkščiai, avansai, paskolos ir kt.; ± atstatomos (stornuojamos) sumos; - pirkėją skolos sumažėjimas balanse (+ jei ši skola padidėjo). Nustatoma pagal sąskaitos Nr. 240 '"Mėtai likučių pasikeitimus, lyginant nagrinėjamo laikotarpio pradžios ir pabaigos sumas; - pardavimo PVM suma per nagrinėjamą laikotarpį; = nagrinėjamo laikotarpio pajamos. .Sąnaudos nustatomos taip: + nagrinėjamo laikotarpio išlaidų suma (kasos ir banko); + skolos tiekėjams pagal balansą padidėjimas (- skolos sumažėjimas). Nustatoma pagal sąskaitos Nr. 450 tiekėjams ir rangovams likučių pasikeitimus, lyginant nagrinėjamo laikotarpio pradžios ir pabaigos sumas;2 - su sąnaudomis nesusijusios išleistos pinigų sumos, pavyzdžiui, iš kasos į banką ar atvirkščiai, avansiniai mokėjimai, grąžintos paskolos, ilgalaikio turto pirkimas ir kt.; • už praėjusį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, sumokėtų mokesčių, socialinio draudimo sumos; ± atstatomos (sumuojamos sumos; • pirkimo PVM suma per nagrinėjamą laikotarpį; • atsargų likučių, kitų gautinų (išskyrus pirkėjų skolas) sumų likučių pagal balansą padidėjimas (+ likučių sumažėjimas), lyginant ataskaitinio laikotarpio sumas pradžioje ir pabaigoje; + priskaičiuotos per nagrinėjamą laikotarpį atlyginimų, socialinio draudimo, mokesčių, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kt. sumos; - nagrinėjamo laikotarpio sąnaudos. 1 pav. pateikta pajamų ir sąnaudų struktūros schema. Ji iliustruoja modifikuotos pinigų srautų ataskaitos sudarymo principą. Šios ataskaitos sudarymą išnagrinėkime smulkiau. 1 lentelėje pateikta "N" įmonės vieno mėnesio ūkinių operacijų suvestinė. 1 lentelė. "N" įmonės ūkinės operacijos Ūkinė operacija Debetas Kreditas Suma, Lt Ūkinė operacija Debetas Kreditas Suma, Lt Banko operacijos Kasos operacijos Įnešta iš kasos |271 272 15000 Dienos pajamos 272 502 81830 Pardavimai 271 500 39451 Pardavimo PVM 272 4701 14729 Pardavimo PVM 271 4701 7101 Pirktos žaliavos 200 272 38912 Gauta pirkėjų skola 271 240 66741 Veikios sąnaudos 611 272 5789 Veiklos sąnaudos 611 271 9158 Išmokėtas DU 471 272 11758 Pirktos žaliavos 200 271 41237 Išankstinė nuoma 291 272 3000 Avansinis pelne mokestis 221 271 232 Netiesioginės sąnaudos 604 272 6981 Netiesioginės .sąnaudos 604 271 7932 Skolos tiekėjams 450 272 8657 Pirkimo PVM 25! 271 10499 Pirkimo PVM 251 272 9303 Avansiniai mokėjimai 220 271 5000 Delspinigiai 639 272 56 FAPM 4703 271 2478 Skolos SODRA 472 271 2978 Pardavimai 240 500 58791 Finansinės paslaugos 638 271 137 Pardavimo PVM 240 4701 10582 Skolos tiekėjams 450 271 38614 Užskaita 450 240 1863 Pirktas nenaujas įrengimas 123 271 5000 Pardavimo diskontas 509 240 366 Grąžinta paskolos dalis 440 271 5000 PVM atstatymas 4701 240 66 Palūkanos 630 271 275 Pirkimo diskontas 450 609 474 Koregavimai PVM atstatymas 450 4701 85 IT nusidėvėjimas 604 12308 766 Grąžintos žaliavos 450 200 379 Būsimos sąnaudos 611 291 289 PVM atstatymas 450 4701 68 Perduota į gamybą 203 200 118737 Grąžinta produkcija 203 240 1156 Pagaminta 603 203 121355 PVM atstatymas 4701 240 208 DU priskaitymai 611 471 2400 Gauta žaliavų skolon 200 450 36942 604 471 1687 Netiesioginės sąnaudos 604 450 6387 " 603 471 4956 Veiklos sąnaudos 611 450 3284 SODRA (31%) 611 472 744 Pirkimo PVM 251 450 8390 " 604 472 523 Koregavimai " 603 472 1536 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 39 603 127847 FAPM 471 4703 2348 " 39 604 24276 SODRA (3%) 471 472 271 * 609 39 474 Kelių mokestis 524 4702 900 " 39 611 21664 Mokesčio užskaita 4702 251 369 " 39 624 900 PVM atskaita 1701 251 28201 " 39 630 275 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 500 39 98242 " 39 638 137 " 502 59 51830 " 39 539 56 39 509 366 š viso: 1208038 Pastaba Ūkinių operacijų buhalteriniai įrašai atlikti pagal pavyzdinį sąskaitų planą. Ūkinės operacijos suskirstytos į 4 grupes: kasos operacijos, banko operacijos, skolos (tiekėjams ir pirkėjų) bei koregavimai. Tenka pastebėti, jog iki šiol nesutariama dėl apskaitos organizavimo metodų. Apskaitininkai naudoja įvairių formų registrus, įvairiai apskaito įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus. Tačiau visais atvejais be šių grupių apsieiti neįmanoma. 1 lentelės pagrindu sudarytas sintetinis apyvartos žiniaraštis ( 2 lentelė). Likučiai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje yra balanso straipsnių sumos. Kai kurie apskaitininkai naudoja kitokius suvestinius registrus, pavyzdžiui, šachmatinę ar darbinės atskaitomybės lenteles. Tačiau apyvartos žiniaraščio formą, kaip Didžiosios knygos analogą, pateikia kompiuterinės apskaitos programos. Todėl orientuojantis į šiuolaikinę apskaitos vedimo technologiją, pasirinktas būtent šis suvestinis registras. 2 lentelė. Ūkinių operacijų sintetinis apyvartos žiniaraštis Sąskaitos Likučiai laikotarpio pradžioje Apyvarta Likučiai laikotarpio pabaigoje Debetas Kreditas Debetas Kreditas Debetas Kreditas 123 45951 5000 50951 12308 -9573 766 -10339 200 27564 117091 119116 25539 203 7894 IT9893 . 121355 6432 220 5000 5000 221 2789 232 3021 240 10743 69373 70400 9716 251 378 28192 28570 - 271 6181 128293 128540 5934 272 3374 96559 99456 477 291 3471 3-000 289 6132 603 127847 127847 604 24276 24276 609 474 474 611 21664 21664 624 900 900 630 275 275 638 137 137 639 56 56 301 30000 30000 34 10468 10468 39 175521 180546 5025 440 30000 5000 25000 450 13721 50140 55003 18584 4701 28475 32565 4090 4703 2478 2478 2348 2348 4702 369 369 900 900 471 8758 14377 9043 3424 472 2978 2978 3074 3074 500 98242 98242 502 81830 81830 509 366 366 98772 98772 1208038 1208038 102913 102913 3 lentelėje pateiktos tiesioginiu ir netiesioginiu būdu sudarytos pinigų srautų ataskaitos . Kaip matyti, nei viena iš jų nesusieja pinigų įplaukų ir išlaidų su pajamomis ir sąnaudomis. Šios ataskaitos suteikia nemažai informacijos vadybininkams, tačiau pinigų srautus susiejant su pajamomis ir sąnaudomis, galima atlikti gilesnę analizę. Pinigų įplaukos iš klientu 209852 ! Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 766 Kitos įplaukos Ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas -3827 Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos 202723 Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas jJfiL— Pinigai sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) 185275 Trumpalaikių investicijų ir terminuotų indėliu (padidėjimas) sumažėjimas Pinigų išmokos, susijusios su atlyginimais 14736 Sukauptų pajamų ir ateinančių laikotarpio sąnaudų (padidėjimas) sumažėjimas arba ir padidėjimas (sumažėjimas) -27 U Sumokėti mokesčiai i biudžetą 2710 Atidėjimų (sudarymas/ naudojimas { Ilgalaikių ir trumpalaikių prekybos skolų ir avansu gautų sumų padidėjimas (sumažėjimas) 4863 Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) -747 Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 7131 Grynieji pagrindinės veikios pinigų srautai 6856 Investicinės veiklos pinigų srautai į Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) (įsigijimas) perleidimas -5000 Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) (įsigijimas) perleidimas -5000 Ilgalaikių investicijų (įsigijimas) perleidimas Ilgalaikių investicijų (įsigijimas) perleidimas Vertybinių popierių įsigijimas (perleidimas) Vertybinių popierių įsigijimas (perleidimas) Paskolų suteikimas (susigrąžinimas) Paskolų suteikimas (susigrąžinimas) Gauti dividendai, palūkanos Gauti dividendai, palūkanos Ypatingosios veiklos pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (sumažėjimai) Grynieji investicinės veiklos srautai -5000 Grynieji investicinės veiklos srautai -5000 Finansinės veiklos pinigų srautai Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais Akcijų išleidimas Akcijų išleidimas Savininkų įnašai nuostoliams padengti Savininkų įnašai nuostoliams padengti Savų akcijų supirkimas (-) Savų akcijų supirkimas (-) Dividendų išmokėjimas (-) Dividendų išmokėjimas (-) Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo Šaltiniais Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais Finansinių skolų padidėjimas (sumažėjimas) Finansinių skolų padidėjimas (sumažėjimas) -5000 Paskolų gavimas (grąžinimas) -5000 Paskolų gavimas (gražinimas) Obligacijų išleidimas (supirkimas) Obligacijų išleidimas (supirkimas) Sumokėtos palūkanos (-) -275 Sumokėtos palūkanos (-) (jos įskaitytos, apskaičiuojant grynąjį pelną) Išperkamosios nuomos mokėjimai (-) Išperkamosios nuomos mokėjimai (-) Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai -5275 Ypatingos veiklos pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) Ypatingosios veiklos pinigų rautų padidėjimas (sumažėjimas) Kiti veiklos pinigų srautų padidėjimai (sumažėjimai) Grynieji ypatingosios veiklos pinigų srautai Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai -5000 Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) -3144 Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) -3144 Pinigai laikotarpio pradžioje 9555 Pinigai laikotarpio pradžioje 9555 Pinigai laikotarpio pabaigoje 6411 Pinigai laikotarpio pabaigoje 6411 4 lentelėje pinigų srautų analizė atlikta kiru aspektu, susiejant balansą su pajamomis ir sąnaudomis. Pagal sąskaitų apyvartas nustatytos bendros pajamų (5 klasės sąskaitų) ir sąnaudų (6 klasės sąskaitų) sumos. Tos palygintos su pinigų įplaukų ir išlaidų sumomis, kurios patikslintos atsižvelgiant į kaupimo principą. Pasinaudojant išklotinėmis galima pasitikrinti ar teisingai suskaičiuotos pajamų ir sąnaudų sumos, ar teisingai sudarytas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita. Be to, atkreipiamas vadybininkų dėmesys į pinigų gavimo ir jų panaudojimo nestandartinius nukrypimus. Pavyzdžiui, vadybininkai turėtų susidomėti ar reikėjo išankstinių mokėjimų. 4 lentele. Modifikuota pinigų srautų ataskaita Pajamos Sąnaudos Pinigu įplaukos 224852 Pinigų išlaidos 227996 "Su pajamomis nesusijusios gautos sumos: 271/272 s'-tos -15000 Lt -15000 Skolos tiekėjams pagal balansą padidėjimas 4863 Atstatomos (stornuojamos) sumos: 4701/240 s-tos +66 Lt, 203/240 s-tos + 1156 Lt, 4701/240 s-tos +208 Lt, 450/240 s-tos +1863 Lt, 450/4701 s-tos 85 Lt, 450/4701 s-tos 68 Lt 3446 Su sąnaudomis nesusijusios išleistos sumos: 271/272 s-tos -15000 Lt, 291/272 s-tos -3000 Lt, 221/271 s-tos -232 Lt; 220/271 s-tos -5000 Lt, 123/271 s-tos -5000 Lt, 440/271 s-tos - 5000 Lt -33232 Pirkėjų skolos sumažėjimas: 240 s-ta -1027- Už praėjusį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, sumokėtų mokesčių, socialinio draudimo sumos: 471/272 s-tos -11758 Lt, 4703/271 s-tos -2478 Lt, 472/271 s-tos -2978 Lt -17214 Pardavimo PVM: 4701 s-ta -32565 Atstatomos (stornuojamos) sumos: 203/240 s-tos +1156 Lt, 450/240 s-tos + 1863 Lt, 450/4701 s-tos +153 Lt 3172 Pirkimo PVM: 251 s-ta -28192 Atsargų tikučių, kitų gautinų (išskyrus pirkėjų skolų) likučių pagal balansą pasikeitimų sumos: 200 s-ta (sumažėjimas) +2025 Lt, 203.s-ta (sumažėjimas) +1462 Lt 3487 Priskaičiuotos per nagrinėjamą laikotarpį atlyginimų, socialinio draudimo, mokesčių, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kt. sumos: IT nusidėvėjimo +766 Lt; busimų sąnaudų +289 Lt; darbo užmokesčio 9043 Lt; socialinio draudimo 2803 Lt; kelių mokesčio 900 Lt 13801 Iš viso: 179706 Iš viso: 174681 Patikrinimas: 500 s-ta 98242 Lt; 502 s-ta 81830 Lt; 509 s-ta -366 Lt = 179706 Lt Patikrinimas: 603 s-ta 127847 Lt; 604 s-ta 24276 Lt; 609 s-ta -474 Lt; 611 s-ta 21664 Lt: 624 s-ta 900 Lt; 630 s-ta 275 Lt; 638 s-ta 137 Lt; 639 s-ta 56 = 174681 Lt 4 lentelėje pinigų įplaukos susietos su pajamomis. Lentelėje pajamos suskaičiuotos 2 būdais: sudėjus 5 klasės sąskaitų sumas bei patikslinus pinigų įplaukų sumą: - pardavimo PVM bei įplaukas nesusijusias su pajamomis; ± pirkėjų skolos pasikeitimas, storno. Mūsų pavyzdyje įplaukas nesusijusias su pajamomis sudaro kasoje gauti (iš banko) pinigai. Stornuojamoms sumoms priskiriamos: užskaita, PVM atstatymai, produkcijos grąžinimas ir pan. Taip yra todėl, jog reikia atstatyti anksčiau nurašytas sumas. Pagal apyvartos žiniaraštį pardavimo PVM (4701 s-ta) kredito suma yra 32565 Lt, tačiau 85 Lt ir 68 Lt yra PVM atstatymo sumos, kurias reikia atimti (mūsų atveju pasikeičia + ženklai), nes tai nesusiję su pardavimais. Pirkėjų skolų pasikeitimai turi tiesioginę įtaką skaičiuojant pajamas. Kai pirkėjų skola sumažėja, tai reiškia, jog pirkėjai sumokėjo už praėjusį laikotarpį, todėl ši suma nepriskiriama nagrinėjamojo laikotarpio Pajamoms. Mūsų pavyzdyje pirkėjų skola sumažėjo 1027 Lt, tačiau įtakos sumažėjimui turėjo grąžintos produkcijos, pardavimų diskonto PVM, užskaitos sumos, kurios nesusijusios su pajamų uždirbimu. Stornuojant 240 s-tos kredito (sumažėjimo) sumas: 1863 Lt, 66 Lt, 1156 Lt, 208 Lt, jos pridedamos. 4 lentelėje sąnaudos suskaičiuotos taip pat 2 būdais: sudėjus 6 klasės sąskaitų sumas bei patikslinus Pinigų išlaidų sumą: " pirkimo PVM, pinigų išlaidos nepriskirtos sąnaudoms; patirtos nagrinėjamojo laikotarpio nepiniginės sąnaudos; ± atsargų ir skolų tiekėjams likučių pasikeitimai, storno. Pateiktame pavyzdyje atimamos pirkimo PVM, išmokų, išankstinių mokėjimų, pervedimų bei ilgalaikio turto pirkimo ir paskolos gražinimo sumos. Pridedamos nagrinėjamojo laikotarpio nepiniginių sąnaudų sumos. Sąnaudos koreguojamos skolų tiekėjams ir atsargų likučių pasikeitimų sumomis bei atstatomomis sumomis. Modifikuota pinigų srautų ataskaita leidžia atlikti vidaus auditą ir pasitikrinti ar teisingai suskaičiuotos pajamos bei sąnaudos. Kita ne mažiau svarbi šios ataskaitos reikšmė - situacijos analizė. Atskirai nagrinėjant pajamas ir sąnaudas galima detaliau nustatyti ūkinių operacijų įtaką šiems rodikliams. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinėmis- finansinėmis ataskaitomis labiau domisi tik Statistikos departamentas. Mokesčių inspekcijai tereikia įmonės metinių balanso, pelno (nuostolio) ir kitų ataskaitų, kurių pateikimo terminas nukeltas iki spalio 1 d. Vadinasi, galima teigti, jog šiai institucijai įmonių ataskaitose sukaupta ekonominė informacija nereikalinga. Tuo tarpu tokios informacijos analizė padėtų savalaikiai atlikti mokesčių auditą ir numatyti įmonių bankrotų tikimybę. Statistikos departamentas reikalauja iš įmonių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinių ir metinių ataskaitų. Jų užpildymui reikia duomenų iš balanso, pelno ( nuostolio) ataskaitos ir suvestinės apskaitos žiniaraščių. Statistikai siūlo nustatyti apytikrį ryšį tarp ataskaitos skyrių. 5 lentelėje pateikti rodiklių blokai, kurių sumos pagal Statistikos departamento reikalavimus turėtų būti apytikriai lygios. I rodiklių bloką sudaro atsargų ir paslaugų pirkimo bei atsargų likučių pasikeitimų sumos. 2 rodiklių bloką sudaro savikainos koregavimo rodiklių sumos. 5 lentelė. Įmones statistinės ataskaitos rodikliai 1 rodikliu blokas 2 rodiklių blokas Žaliavų likutis laikotarpio pradžioje (+) 27564 Pardavimų savikaina (+) 151649 Žaliavų likutis laikotarpio pabaigoje (-) -25539 Prekių, skirtų perparduoti savikaina {- ) 0 Prekių, skirtų perparduoti likutis laikotarpio pradžioje (+) 0 Veiklos sąnaudos (+) 21664 Prekių, skirtų perparduoti likutis laikotarpio pabaigoje (-) 0 Veiklos mokesčiai (-) -900 IT, skirtas perparduoti laikotarpio pradžioje (+) 0 Kitos veiklos sąnaudos {+) 900 IT, skirtas perparduoti laikotarpio pabaigoje f-) 0 Parduoto IT turto vertė (-) 0 Nupirkta žaliavą (+) 117091 Priskaičiuota darbo užmokesčio (-) -9043 Nupirkta paslaugu (+) 39531 Priskaičiuota socialinio draudimo (-) -2803 IT nusidėvėjimas (amortizacija) (-) -766 Nebaigta gamyba laikotarpio pabaigoje 0 Nebaigta gamyba laikotarpio pradžioje (-) 0 Pagaminta produkcija laikotarpio pabaigoje (+) 6432 158647 Pagaminta produkcija laikotarpio pradžioje (-) -7894 Iš viso: 158647 Iš viso: 159239 Finansinė veikla pinigų srautų ataskaitos kontekste yra įmonės veiklos finansavimas iš išorės šaltinių. Skiriami du išorės finansavimo šaltiniai: įmonės savininkai ir kreditoriai. Iš savininkų įmonė skolinasi gaudama jų įnašus. Ši mintis gali pasirodyti keista, tačiau reikia prisiminti, kad apskaita tvarkoma žvelgiant iš įmonės pozicijų, o įmonė akcinin­kams yra įsipareigojusi taip pat, kaip ir kitiems kreditoriams- Juk tikriausiai nepamiršo­te įmonės principo, deklaruojančio, kad įmonės savininkų turtas atskirtas nuo įmonės turto, todėl šiuo aspektu savininkai yra pašaliniai (tretieji) asmenys kaip ir visi kiti, nedirbantys įmonėje. Beje, verta pastebėti, kad sąvoka tretieji asmenys vartojama tik fi­nansinėje apskaitoje ir reiškia kiekvieną esamą ar potencialų kontrahentą, trumpiau sakant, - kiekvieną pašalinį įmonei fizinį ar juridinį asmenį. Tai labai panašu į antrąsias sandorių šalis. Ši sąvoka vartojama teisėje, bet finansinėje apskaitoje ji vartotina nebent norint pabrėžti juridinį kurio nors sandorio aspektą.3 Taigi iš akcininkų gauti įnašai bus laikomi finansinės veiklos įplaukomis. Kaina, kurią įmonė sumoka savininkams už „pasiskolintas" iš jų lėšas, - dividendai laikomi finansinės veiklos pinigų išmokomis. Iš kreditorių gautos paskolos analogiškai bus lai­komos finansinės veiklos įplaukomis, o sugrąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos -finansinės veiklos išmokomis. Taigi finansinės veiklos pinigų srautai apima pinigų įplaukas ir išmokas, susidarančias įmonei skolinantis pinigus iš įmonės akcininkų ir kreditorių. Išvados 1. Srauto apskaitos ir apribojimų teorijos pagrindu optimizavę įmonės veiklas, galime jas įvertinti ne vien srauto rodikliu. Srauto modeliu optimizuodami veiklas, naudojomės ne tik srauto rodikliu, bet įvertindavome ir dėl sukauptų atsargų atsirandančius kapitalo kaštus (pagal ekonominio pelno teoriją), ir veikla pagrįstų kaštų teorijos akcentuojamus kaštų veiksnius (optimizuojant serijos dydį)- Todėl toks veiklų optimizavimas teigiamai paveiks ne tik srautą, bet ir kitus rodiklius. 2. Šiuolaikinės įmonės finansinį vertinimą apibūdina ir nefinansiniai rodikliai, todėl įmonės veiklos finansinio vertinimo modelis įmonės veiklas vertina ne tik srautu, finansiniais rodikliais ir EVA, bet ir subalansuotais rodikliais. Subalansuotų rodiklių teorija siūlo visą įmonės veiklą įvertinti grupe rodiklių, skirstant juos į keturias grupes: pirkėjų, inovacijų, vidaus ir finansų. Pritaikę subalansuotų rodiklių vertinimo principą bei įvertinę išskirtas įmonės veiklas, ir gauname grupę subalansuotų rodiklių, aprašančių visą įmonės veiklą, kadangi kiekviena veikla atlieka tam tikrą svarbią funkciją, ir jos kokybės lygis turi įtakos visai įmonei. O iš visų gautų rodiklių, vertinančių visas įmonės veiklas, išrinkę "strateginius", turėsime grupę rodiklių, vertinančių visos įmonės veiklą. 3. Ataskaitose užfiksuotas įmonės veiklos rezultatas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir grynojo ataskaitinio laikotarpio rezultato suma, kuri gali būti papildyta akcininkų įnašais bei pervedimais iš rezervų. Jeigu gaunamas paskirstytinas rezultatas yra neigiamas, t.y. nuostolis, tai įmonė neturi ko skirstyti, o jeigu teigiamas, tai pelnas įstatymų nustatyta tvarka gali būti paskirstytas į rezervus, į dividendu ir kitiems poreikiams skirtą dalį. Likusi nepaskirstyto pelno suma įrašoma į balanso pasyvo straipsnį nepaskirstytasis pelnas. 4. Pinigų srautų ataskaitos ypatumas tas, jog prie pinigų įplaukų arba išlaidų pridedant ar atimant sumas, atskirai suskaičiuojamos pajamos ir sąnaudos. Tai leidžia geriau atlikti vidaus auditą, nustatant ar teisinga sąskaitų korespondencija. Pateiktas praktinis pinigų srautų skaičiavimo pavyzdys įgalina suvokti modifikuotos pinigų srautų ataskaitos schemą ir tokius skaičiavimus pritaikyti praktikoje. 5. Modifikuota pinigų srautų ataskaita leidžia detaliau analizuoti pinigų judėjimą. Modifikuota pinigų srautų ataskaita įgalina nustatyti ar statistiškai patikimai sudarytos įmonės finansinės ataskaitos. Literatūra 1. AMOS A., Ixtbbek J. Auditing: an integrated aproach. New Jersy, Pcnticc Hall International, 1W. 2. Arens A. Lobbck J. Audit M.: Finansi i statisiika, 2001. 3. Alesluoio uudiioriaus vadovus 201)3 met at. Audito slundanai tr nauiu dokumcntii projcktai.V.: LAR. 2003. 4. Auditing 1: Study Manual. Professional examination 1. London: ATC Chart. ICAEW.I991. 5. Auditing 2: Study Manual. Professional examination 2. London: ATC Chart. ICAFW.1991. 6. Auditing and investigations. London: BPP Publishing Limited. 1992. 7. ByCkova S.M Audit:situacijy, primiery. liesty. M.: Juniti, 20

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!