Našlaitystės motyvai Salomėjos Nėries lyrikoje

Našlaitystės motyvai lietuvių literatūroje ir Salomėjos Nėries lyrikoje.
Našlaitystė, kaip teigia dabartinis lietuvių kalbos žodynas, yra našlaičio būsena. Tokios būsenos žmogus tampa labai jautrus, jausmingas, todėl, kad jaučiasi vienišas, niekam nereikalingas. Lietuvių literatūroje yra gausu kūrinių, kuriuose išryškėja našlaitystės motyvas. Tokie kūriniai graudūs ir sužadinantys stipriausius žmonių jausmus bei mintis, kurios susitelkia ties žmogaus vidumi ir jo išgyvenimais, nagrinėjamais kūriniuose. Vieni ryškiausių našlaitystės motyvų įžvelgiami vienos žinomiausių poečių Salomėjos Nėries lyrikoje bei kitų rašytojų kūryboje. Taigi, remdamasi jais, šioje kalboje argumentuotai aptasiu pateiktus našlaitystės motyvus lietuvių literatūroje bei išskirtinai Salomėjos Nėries lyrikoje.
Salomėjos Nėries lyrikoje ryškiausiai įžvelgiami našlaitystės motyvai pasitelkiant našlaičių dainas, plėtojant namų bei jų ilgesio temą. Tokie motyvai itin dažni tokioje jos kūryboje, todėl tikriausiai Salomėjos Nėries kūryba ir yra tokia graudi bei jausminga, sužadinanti giliausius žmogaus jausmus. Poetė remdamasi tokiais motyvais išreiškia save kaip nuskriaustąją, todėl jai ir jos kūrybai yra būdingi našlaitystės motyvai. Jie, kaip ir buvo minėta, išreiškiami eilėraščiuose, parašytuose namų bei jų ilgesio tema. Subjektas namų neetekimą ir jų ilgesį išgyvena kaip didžiausią likimo skausmą. Eilėse atsiveria gausi bei nyki tuštuma, vienišumas, svetimos aplinkos nejaukumas. Neris eilėse nepaprastai sustiprėja našlaitystės jausmas, kuris iškyla į eilių paviršių pasąmonėje girdima našlaičių daina „Vai žydėk, žydėk, balta obelėle“, taigi galima paminėti keletą jos kūrybos pavyzdžių, kuriuose atsiskleidžia šie motyvai. Taigi, pavyzdžiui, eilėraštyje „Dideliame name“ ši daina cituojama. Iš našlaičių dainų į Nėries eiles tokiais motyvais ateina ir saugumo, globos, pagalbos prašymas, būdingas našlaičiams. Eilėraščio „Dagilėlis“ pradžioje žiurima į dailėlį – suvargusį paukštį giesmininką. Su juo kalbama, jis guodžiamas, jam rodoma meilė ir gailestis. Intonacija iš pradžių gana rami, santūri, krinta vis graudyn ir graudyn. Staiga susivokiama, iš anksto netiesiant jokios paralelės atpažįstama savo padėtis. Skausmas dar didesnis, kad paties subjekto niekas taip švelniai nekalbina ir negloboja. Darosi liūdna ir niūru. Eilėraštyje „Kur baltas miestas“ kalbančioji, kaip ir pasakų našlaitė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!