Kaltės ir atleidimo motyvai S. Nėries kūryboje

Kaltė ir atleidimas yra pagrindiniai motyvai XX a. lietuvių poetės Salomėjos Nėries vėlyvesnėje kūryboje. Ji, kai gyveno Maskvoje, pradėjo jausti kaltę dėl tėvynės lemties, nes suprato, kad ji prie to prisidėjo ir kad labai nutolo nuo savo šalies. Todėl paskutinį rinkinį „Prie didelio kelio“ sudarė eilėraščiai, kuriuose ji parodė, kad trokšta, kad jai būtų atleista, kad ji supranta savo klaidas. Taip pat tuose eilėraščiuose galima įžvelgti jos jausmus, kai ji jautėsi kalta. Eilėraštyje „Dagilėlis“ galime matyti gamtos motyvą. Gamta šiame eilėraštyje nėra vaizduojama kaip graži vieta teikianti malonumą. Šiame eilėraštyje vaizduojama gamta yra atšiauri, gąsdinanti, niūri, o tai atspindi poetės kaltės jausmą, kuris nepalieka jos ramybėje. Atspindi jos jausmus, kad ji yra nelaiminga, jaučia melancholiją: „Sibiro jau taigos vėjai kelias,/ Greit supūs ledinių snaigių pusnį.“ Šioje citatoje galime matyti laiką – žiema, o tai atspindi poetės savijautą, kad ji nejaučia savyje šilumos. Salomėja Nėris jaučia stiprų skausmą, dėl savo nuodėmių. Tai parodo palyginimas: „Žvarbūs lietūs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!