Namų ūkio ekonominė statistika

Įvadas Ekonometrija vadinamas mokslas, matematiniais ir statistiniais metodais ir modeliais tiriantis kiekybinius ekonominių objektų ir procesų ryšius. Pažymėtina, kad ekonometriniai modeliai išvystyti beveik visoms ekonomikos sritims, įskaitant energetiką, namų ūkio ekonomiką, finansus, transportą. Šio kursinio darbo tikslas: • grafiškai išanalizuoti pateiktus duomenis; • pateikti bendrą namų ūkių charakteristiką; • ištirti pajamų pasiskirstymo netolygumą (Gini koef.); • pateikti namų ūkių pajamų nelygybės grafinę analizę (Lorenci kreivė); • įvertinti vieno šeimos nario pajamas mieste ir kaime; • įvertinti skurdo rodiklius; • ivertinti išlaidų, pajamų ir namų ūkių dydžių koef. ir jų reikšmingumus; • tiesinės išlaidų priklausomybės įvertinimas nuo svarbiausio veiksnio; • ištirti vieno šeimos nario išlaidų priklausomybę nuo įvairių faktorių. Savo darbe naudosiu tam tikras charakteristikas: Vidurkis – visų stebėtų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Dispersija – išbarstymo apie vidurkį matas. Tai skirtumų tarp stebėtų duomenų reikšmių ir vidurkio kvadratų vidurkis. Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos. Eksceso koeficientas – tai lėkštumo matas. Asimetrijos koeficientas – tai simetrijos matas. Duomenų plotis – maksimalios ir minimalios reikšmių skirtumas. Mediana – vidurinis duomuo stebėjimų sekoje, kuri yra išdėstyta didėjimo tvarka. Moda – dažniausiai pasikartojanti reikšmė. Jeigu visi duomenys pasikartoja po vieną kartą, tai modos rasti yra negalima. Maksimali reikšmė – didžiausia reikšmė imtyje. Minimali reikšmė – mažiausia reikšmė imtyje. Suma – visų imties narių suma. Determinacijos koeficientas – parodo regresinės lygties adekvatumą, kuris tikrinamas pagal Fišerio kriterijų, reikšmingumas vertinamas pagal Stjudento kriterijų. Statistinė hipotezė – bet koks tvirtinimas apie atsitiktinio dydžio pasiskirstymo formą ar apie pasiskirstymo parametrų reikšmes. Išskiriamos parametrinės ar neparametrinės hipotezės. I. NAUDOJAMI DUOMENYS II. Kokybiniai duomenys Gyvena-moji vieta Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų Namų ūkio galvos išsimoks-linimas Namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis Namų ūkio galvos vedybinis statusas Namų ūkio galvos lytis Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė Namų ūkio galvos išsimokslinimas Namų ūkio galvos amžius (grupuotas) Miestas - Kaimas 2 2 6 5 1 2 2 5 3 1 2 1 5 6 2 1 2 4 2 1 3 1 4 6 2 1 2 3 3 2 2 1 4 4 2 1 3 3 2 1 2 2 5 10 5 2 4 4 4 1 3 2 2 10 2 1 4 1 5 2 3 1 4 11 2 2 5 3 2 2 3 2 4 1 2 1 1 3 5 2 2 2 5 5 1 2 2 4 2 1 2 2 3 6 2 1 2 2 5 1 2 1 2 10 5 2 4 1 5 1 2 2 3 5 2 2 2 2 5 1 2 1 3 10 6 2 4 2 5 1 2 2 3 10 6 2 4 2 4 1 3 2 2 10 5 2 4 1 5 2 3 2 2 10 5 2 4 1 5 2 3 1 4 5 2 1 2 3 3 2 3 2 4 6 1 1 2 3 1 2 3 2 4 1 6 2 1 3 4 2 2 2 5 6 1 2 2 4 2 1 2 2 5 6 6 1 2 4 2 1 3 1 5 5 2 1 2 4 3 2 2 2 3 10 2 2 4 2 5 1 3 2 3 10 5 2 4 2 5 2 2 2 4 10 2 1 4 3 5 1 2 2 2 10 2 1 4 1 5 1 3 2 2 10 5 2 4 1 5 2 3 2 6 2 2 1 2 5 3 2 2 1 6 6 2 1 2 5 4 1 2 2 2 10 2 1 4 1 5 1 Paaiškinimas: Gyvenamoji vieta Namų ūkiai su vaikais ir be jų Namų ūkio galvos išsimokslinimas 1. 5 Didieji miestai; 1. Namų ūkis su vaikais iki 18 metų; 1. Neturi pradinio; 2. Kiti miestai; 2. Namų ūkis be vaikų iki 18 metų. 2. Pradinis; 3. Kaimas. 3. Pagrindinis; 4. Bendras vidurinis; 5. Akštesnysis; 6. Auštasis. Namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis Namų ūkio galvos vedybinis statusas 1 Darbas asmeniniame žemės ūkyje; 1 Nevedęs/netekėjusi; 2 Samdomas darbas Ž.Ū.visuom. sektoriuje; 2 Vedęs/ištekėjusi; 3 Samdomas darbas Ž.Ū.priv. sektoriuje; 3 Ner. Santuoka; 4 Pajamos iš verslo, amatų; 4 Gyvena atskirai; 5 Samdomas darbas ne Ž.Ū.visuom. sektoriuje; 5 Našlys; 6 Samdomas darbas ne Ž.Ū.priv. sektoriuje; 6 Išsiskyręs. 7 Pajamos iš laisvos profesinės veiklos; Namų ūkio galvos lytis 8 Bedarbio pašalpa; 1 Vyras; 9 Stipendija; 2 Moteris. 10 Pensija; Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė 11 Socialinės pašalpos; 1 Ūkininkai; 12 Išlaikytiniai; 2 samdomi darbuotojai; 13 Kitas pajamų šaltinis. 3 Verslininkai; Namų ūkio galvos išsimokslinimas 4 Pensininkai; 1 neturi pradinio, pradinis; 5 Kita. 2 pagrindinis; Miestas - Kaimas 3 bendras vidurinis; 1 Miestas; 4 aukštesnysis; 2 Kaimas. 5 aukštasis. Namų ūkio galvos amžius (grupuotas) 1 iki 30 metų; 2 30 - 39 metai; 3 40 - 49 metai; 4 50 - 59 metai; 5 60 metų ir daugiau. III. Kiekybiniai duomenys Paaiškinimas: Namų ūkio dydis (asmenų skaičius namų ūkyje). Namų ūkio disponuojamos pajamos (Lt). Namų ūkiai su skirtingu skaičiumi namų ūkyje: 1 Namų ūkis su 1 vaiku iki 18 metų; 2 Namų ūkis su 2 vaikais iki 18 metų; 3 Namų ūkis su 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų; 4 Namų ūkis be vaikų. Namų ūkio vartojimo išlaidos (Lt). 2. Grafinė duomenų analizė 2.1. Kokybiniai kintamieji: Gyvenamoji vieta: Pateikti 30 namų ūkių statistiniai duomenys rodo, kad: • 17 visų naginėjamų namų ūkių gyvena miestuose; • 13 gyvena kaimuose. Namų ūkio galvos išsimokslinimas : Išsilavinimas pasiskirstė taip: 1. Neturi pradinio; 0 2. Pradinis; 7 3. Pagrindinis; 6 4. Bendras vidurinis; 8 5. Akštesnysis; 6 6. Auštasis. 3 Namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis 1 Darbas asmeniniame žemės ūkyje; 2 - 7 % 2 Samdomas darbas Ž.Ū.visuom. sektoriuje; 1 - 3 % 3 Samdomas darbas Ž.Ū.priv. sektoriuje; 0 - 0 4 Pajamos iš verslo, amatų; 1 - 3 % 5 Samdomas darbas ne Ž.Ū.visuom. sektoriuje; 5 - 17 % 6 Samdomas darbas ne Ž.Ū.priv. sektoriuje; 7 - 23 % 7 Pajamos iš laisvos profesinės veiklos; 0 - 0 8 Bedarbio pašalpa; 0 - 0 9 Stipendija; 0 - 0 10 Pensija; 13 - 44 % 11 Socialinės pašalpos; 1 - 3 % 12 Išlaikytiniai; 0 - 0 13 Kitas pajamų šaltinis. 0 - 0 Namų ūkio galvos amžius (grupuotas) 1 iki 30 metų 1 namų ūkis 2 30 - 39 metai 6 namų ūkiai 3 40 - 49 metai 5 namų ūkiai 4 50 - 59 metai 4 namų ūkiai 5 60 metų ir daugiau 14 namų ūkių 2.2. KIEKYBINIAI kintamieji: Namų ūkio dydis (asmenų skaičius namų ūkyje): 1. 7 ūkiai, kuriuose gyvena po 1 asmenį; 2. 12 ūkių, kuriuose gyvena po 2 asmenis; 3. 4 ūkiai, kuriuose gyvena po 3 asmenis; 4. ir 6 ūkiai, kuriuose gyvena po 4 asmenis. Namų ūkiai su skirtingu skaičiumi namų ūkyje: 1 4 namų ūkiai su 1 vaiku iki 18 metų; 2 4 namų ūkiai su 2 vaikais iki 18 metų; 3 1 namų ūkis su 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų; 4 21 namų ūkis be vaikų. 4. Bendra namų ūkių charakteristika. aprašomoji statistika Buvo pasirinktos dvi kiekybinės namų ūkių charakteristikos- namų ūkio disponuojamos pajamos ir namų ūkio vartojimo išlaidos: MS Excel programoje atsidarome posistemį Tools → Data Analysis ir pasirenkame “Descriptive statistics” – “Aprašomoji statistika”, Gauname lentelę su šių dviejų atsitiktinių dydžių pagrindinėmis statistinėmis charakteristikomis: Namų ūkio disponuojamų pajamų charakteristikų aprašymas: Mano tirtoje namų ūkių disponuojamų pajamų vidurkis yra 851,63.. Mediana lygi 741,5, vadinasi, pusė namų ūkio disponuojamų pajamų yra mažesni nei 741,5 Lt. Moda yra negalima, tai reiškia, kad negalima išskirti, kokios disponuojamos pajamos pasikartoja daugiausiai, vadinasi, visų disponuojamų pajamų dydžiai kartojasi po vieną kartą Vidutinis kvadratinis nuokrypis lygus 570,12. Tai reiškia, kad nuo vidutinio žmonių disponuojamų pajamų namų ūkyje kitų namų ūkių dydis skiriasi 570,12. Eksceso koeficientas yra 4,162470009> 0, tai skirstinys yra aukščiau normalaus (smailiaviršūnė histograma). Asimetrijos koeficientas lygus 1,873015225> 0,5, vadinasi, yra teigiama dešiniašonė asimetrija. Duomenų plotis (skirtumas tarp maksimalaus ir minimalaus namų ūkio disponuojamų pajamų dydžio) yra 2450. Minimali stebėta reikšmė, t. y. mažiausias disponuojamų pajamų dydis, yra 259, o maksimali reikšmė, yra 2709. Duomenų suma (iš viso disponuojamų pajamų dydis stebėtuose namų ūkiuose) yra 25549, o duomenų skaičius (iš viso stebėta namų ūkių) yra 30. Namų ūkio vartojimo išlaidos: Mano tirtoje namų ūkių vartojimo išlaidų vidurkis yra 975,6666667.. Moda yra negalima, tai reiškia, kad negalima išskirti, kokios disponuojamos pajamos pasikartoja daugiausiai, vadinasi, visų disponuojamų pajamų dydžiai kartojasi po vieną kartą Mediana lygi 833, vadinasi, pusė namų ūkio vartojimo išlaidų yra mažesni nei 833Lt. Vidutinis kvadratinis nuokrypis lygus 752,793. Tai reiškia, kad nuo vidutinio žmonių vartojimo išlaidų namų ūkyje kitų namų ūkių dydis skiriasi 752,793. Eksceso koeficientas yra 8,742240089> 0, tai skirstinys yra aukščiau normalaus (smailiaviršūnė histograma). Asimetrijos koeficientas lygus 2,592399278> 0,5, vadinasi, yra teigiama dešiniašonė asimetrija. Duomenų plotis (skirtumas tarp maksimalaus ir minimalaus namų ūkio vartojimo išlaidų dydžio) yra 3762. Minimali stebėta reikšmė, t. y. mažiausias vartojimo išlaidų dydis, yra 256, o maksimali reikšmė, yra 4018. Duomenų suma (iš viso vartojamų išlaidų dydis stebėtuose namų ūkiuose) yra 29270, o duomenų skaičius (iš viso stebėta namų ūkių) yra 30. Histograma ir pasiskirstymo f-ja: Histogramai nubraižyti naudojau MS Excel funkciją: Tools – Data Analysis – Histogram. Gauti rezultatai: Pertvarkyti duomenys: Intervalų radimas: x1=x0+h; h= (xmax- xmin)/k, k=5, xn= x max Intervalas [259;749] (749;1239] (1239;1729] (1729;2219] (2219;2708] Dažnis 15 12 1 0 2 Pasikliautinieji intervalai: 851,6 0,95 212,8878319 Įsistatau duomenis į formulę: Duomenys parodo, kad su tikimybe 0,95 vidutinis namų ūkio disponuojamų pajamų dydis yra nuo 638,7121681 iki 1064,487832. Stačiakampė diagrama:duomenys iš excelio ir bendrosios charakteristikos lentelės, Q1=436,75 Q2= 1081,75 259 2709 436,75 741,5 1081,75 Namų ūkio vartojimo histograma ir pasiskirstymo f-ja. Pertvarkyti duomenys: Intervalai Dažnis (256;1008] 18 (1008;1761] 9 (1760,8;2513] 2 (2513,2;3266] 0 (3266;4018] 1 976 0,95 281,0975981 Įsistatau duomenis į formulę: Duomenys parodo, kad su tikimybe 0,95 vidutinis namų ūkio disponuojamų pajamų dydis yra nuo 694,9025019 iki 1257,097598 Stačiakampė diagrama:duomenys iš excelio ir bendrosios charakteristikos lentelės, Q1=533,25 Q2=1146,75 256 4018 533,25 833 1146,75 5. PAJAMŲ PASISKIRSTYMO NETOLYGUMO MATAS- GINI KOEFICIENTAS Pajamų pasiskirstymo analizę galima atlikti matematiškai. Šiam tikslui naudojamas Gini koeficientas – pajamų pasiskirstymo netolygumo matas. Kuo Gini koeficientas didesnis, tuo pajamų pasiskirstymas netolygesnis. Esant absoliučiai pajamų pasiskirstymo lygybei, Gini koeficientas lygus nuliui. Jei visos pajamos tektų vienam namų ūkio nariui, Gini koeficientas būtų lygus vienetui. Kai Gini koeficiento reikšmė mažesnė už 0,25, tai gyventojų pajamų diferenciacijos lygis yra labai mažas. Kai Gini koeficiento reikšmė yra tarp 0,25 ir 0,3, tai gyventojų pajamų diferenciacijos lygis yra nedidelis. Kai Gini koeficiento reikšmė yra daugiau nei 0,3, tai asmeninių pajamų diferenciacija netolygi. yi – pajamos 1 namų ūkio nariui; - vidutinės pajamos namų ūkio nariui n – namų ūkių skaičius Naudojami duomenys: Namų ūkio numeris (ni) Disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui (yi) ni* yi 30 76 2292 29 78 2248 28 130 3626 27 136 3665 26 163 4238 25 176 4400 24 202 4840 23 238 5463 22 274 6028 21 304 6384 20 321 6420 19 325 6175 18 355 6390 17 372 6330 16 373 5972 15 387 5798 14 388 5432 13 410 5326 12 414 4968 11 424 4664 10 497 4970 9 516 4644 8 526 4204 7 529 3703 6 546 3276 5 563 2813 4 600 2400 3 604 1811 2 793 1586 1 1355 1355 Suma (∑): 12071 131418 µ 402 Gautas Gini koeficientas (0,3068) yra didesnis negu 0,3, vadinasi, pateiktoje namų ūkių apimtyje asmeninių pajamų diferenciacija yra netolygi.Kai 30,68% gyventojų pajamos lygios, tai 69,32 % gyventojų pasidalino pajamas per puse. 6. Namų ūkių pajamų nelygybės grafinė analizė- Lorenco kreivė Lorenco kreivė padeda įvertinti, kaip lygiai pasiskirsto pajamų dalių grafinis vaizdas. Lorenco kreivė rodo, kurią pajamų dalį gauna tam tikra visuomenės dalis. Įstrižainė parodo idealiai lygų pajamų pasiskristymą. Kuo toliau Lorenco kreivė nukrypusi nuo įstrižos linijos, tuo nelygesnis pajamų pasiskirstymas. Plotas, esantis tarp Lorenco kreivės ir įstrižainės, vadinamas koncentracijos plotu. Jis parodo skirtumus tarp siekiamos ir realios padėties pajamų pasiskirstymo atžvilgiu. Naudojami duomenys: Syi – sukauptos disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui; n – tiriamų namų ūkių skaičius (30). Eil. Nr. (i) Disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui (yi) Syi i/n Syi / Suma (∑) 1 76 30,25 0,033 0,002 2 78 153,92 0,067 0,012 3 130 295,42 0,100 0,022 4 136 440,42 0,133 0,033 5 163 592,42 0,167 0,044 6 176 873,92 0,200 0,066 7 202 1159,42 0,233 0,087 8 238 1449,92 0,267 0,109 9 274 1742,92 0,300 0,131 10 304 2041,58 0,333 0,153 11 321 2355,58 0,367 0,177 12 325 2670,33 0,400 0,201 13 355 3012,33 0,433 0,226 14 372 3362,33 0,467 0,252 15 373 3724,67 0,500 0,280 16 387 4104,42 0,533 0,308 17 388 4506,42 0,567 0,338 18 410 4926,42 0,600 0,370 19 414 5358,42 0,633 0,402 20 424 5813,42 0,667 0,437 21 497 6307,08 0,700 0,474 22 516 6808,58 0,733 0,511 23 526 7389,58 0,767 0,555 24 529 7979,58 0,800 0,599 25 546 8692,58 0,833 0,653 26 563 9442,58 0,867 0,709 27 600 10258,58 0,900 0,770 28 604 11079,08 0,933 0,832 29 793 12129,08 0,967 0,911 30 1355 13316,88 1,000 1,000 Suma (∑): 12071 Excelio pagalba nubrėžiu Lorenco kreivę: 7. SKURDO RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba politikai ar kiti asmenys suskirsto gyventojus, šeimas ar namų ūkius į skurdžiausius ir neskurstančius. Norint apskaičiuoti skurdo rodiklius, reikalingi šie duomenys: namų ūkio dydis, disponuojamos pajamos ir disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui. Duomenys: Eil. Nr. Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos Disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui 1 2 1092 546 2 4 1493 373 3 4 543 136 4 4 2414 604 5 1 529 529 6 2 1051 526 7 5 382 76 8 2 352 176 9 1 793 793 10 2 1032 516 11 3 605 202 12 2 1125 563 13 2 475 238 14 1 414 414 15 1 424 424 16 1 321 321 17 4 652 163 18 3 975 325 19 2 259 130 20 3 1229 410 21 1 600 600 22 4 1096 274 23 2 994 497 24 2 710 355 25 3 1117 372 26 2 773 387 27 1 304 304 28 2 2709 1355 29 4 310 78 30 2 776 388 Suma: 72 25549 402 Vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui = Suma disponuojamų pajamų / Suma namų ūkio dydžių Įvertinsiu šiuos rodiklius: • skurdo ribą; • skurdo lygį; • skurdo gylį (žemų pajamų nuokrypį); • žemų pajamų indeksą. 7.1 Skurdo riba: Skurdo riba pasirenkama su 50 % nuo vidutinių pajamų vienam namų ūkio nariui. Vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui. Šiuo atveju vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui yra lygios 402 Lt, tai skurdo riba bus lygi: (Lt) 7.2. Skurdo lygis: Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje parodo šalies gyventojų dalį, kurių pajamos žemiau skurdo ribos. Skurdo lygiui įvertinti naudojama formulė: Čia: L – skurdo lygis; q – skurstančiųjų gyventojų skaičius; n – visų gyventojų skaičius. Nustatant skurstančių gyventojų skaičių atrenkame tuos namų ūkius, kur vienam nariui tenka žemesnės pajamos už skurdo ribą. Duomenų lentelėje skurstantys gyventojai pažymėti raudonai. L * 100 % visų stebimų gyventojų pajamos yra žemiau skurdo ribos. Taigi skurdo lygis yra: Vadinasi, yra maždaug 29,17 % gyventojų, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos. 7.3. Skurdo gylis (žemų pajamų nuokrypis): Žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Šis rodiklis parodo skurdo gilumą. Jis randamas: Kur: xi – i-tojo skurstančiojo pajamos; r – skurdo riba; ki – namų ūkio dydis. Vidutiniškai N * 100 % skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Skurdo gylis yra: N = 1/21 ((201– 136)/ 201*4 + (201– 76)/ 201*5 +(201– 176)/ 201*2 +(201– 163)/ 201*4 +(201– 130)/ 201*2+(201– 78)/ 201*4) ≈ 0,031 Vadinasi, vidutiniškai 31 % skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Žemų pajamų indeksas: Žemų pajamų indeksas parodo, kiek reikia lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. Apskaičiuojamas pagal formulę: Kur: L – skurdo lygis; N – skurdo gylis. Reikia I * 100 % lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. Žemų pajamų indeksas yra: Vadinasi, norint eliminuoti skurdą šalyje, reikia 0,9 % lėšų. 8. Ar skiriasi vieno šeimos nario pajamos mieste ir kaime? Surušiuojame duomenis, kuriuos lyginsime (nėra gyventojų kaime,todėl lyginsiu duomenis 5 didesnių mieste su kitų miesto namų ūkių duomenimis): Pajamas lyginsiu pagal hipotezes dviems imtims. Imtys yra nepriklausomos, todėl pirmiausia reikia patikrinti dispersijų lygybę. Tam tikslui MS Excel programoje atidariusi posistemį Tools – Data analysis, pasirinkau “F-test Two-Sample for Variances”.Iškeltos hipotezės: H0: Ha: Pasinaudojusi minėta MS Excel funkcija, gavau lentelę su namų ūkių disponuojamų pajamų ir namų ūkių vartojimo išlaidų vidurkiais, dispersijomis, apskaičiuota tsk reikšme bei kritine sritimi. Išvertus pavadinimus į lietuvių kalbą, gavau tokią lentelė( pateikiau tik būtinus duomenis hipotezei tikrinti):   Pajamos Išlaidos Vidurkis 851,6333333 975,6666667 Dispersija 325041,4816 566697,6092 Duomenų skaičius 30 30 tsk -0,901889125 P(T

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!