Nacionalizmą formuojančios tendencijos

Nuolatinis žmonijos vystymasis verčia svarstyti įvairių reiškinių, ir neabejotinai nacionalizmo kaip vieno iš būdingiausių dabartinės visuomenės fenomenų, perspektyvas. Artikuliuotas kartu su nacionalinės valstybės susikūrimu nacionalizmas turi keistis ar išnykti kartu su nacionalinėmis valstybėmis, keičiantis valstybių ir jų sąveikų pasaulinėje sistemoje pobūdžiui. Pasauliniai procesai ir valstybių santykiai tampa vis labiau globalinio pobūdžio. Pasaulinės bendrojo pobūdžio ir specializuotosios organizacijos, daugiašalės derybos, „informacinės visuomenės“ atsiradimas, didėjanti ekonominė priklausomybė ir besiformuojanti pasaulinė rinka su mažinamais barjerais, ekologinių, demografinių problemų globalinis pobūdis — visa tai gali kelti abejonių nacionalizmo svarba. Jeigu toks žmonijos vystymasis pakeis dabar vyraujančius identitetus ar jų tvarką — o tai, bent iš pirmo žvilgsnio, gana tikėtina, — nacionalizmo epocha gali virsti, pavyzdžiui, internacionalizmo ar kosmopolitizmo laikmečiu.
Šiame referate bus apžvelgiama keletas požiūrių į tokius pokyčius, jų tikimybę ir galimus padarinius nacionalizmui kaip ideologijai, siekiančiai etninių ir politinių ribų sutapatinimo. Bus aptartos pagrindinės, nacionalizmą formuojančios tendencijos, bus palygintas Rytų ir Vakarų nacionalizmas, išskiriant jo panašumus bei skirtumus.
Analizuojant tokius globalinius reiškinius ar klausimus kaip civilizacijos, būtina labai aiškiai atskirti, kas bus vadinama Vakarų, o kas – Pravoslaviškąja, arba, kažkuria prasme, Bizantiškąja civilizacijomis.
Šiuo konkrečiu atveju Vakarais vadinsime krikščioniškąją Europos dalį bei Ameriką, kadangi ji, nori ar nenori, irgi yra suformuota išeivių iš Vakarų pagrindu ir dažnai propaguoją tą patį vakarietiškąjį nacionalizmą. Bizantiškosios arba pravoslaviškosios civilizacijos sampratą vartosime kalbėdami apie Rusiją, kuri, po 1453 metų Konstantinopolio, o kartu ir visos Bizantijos imperijos žlugimo, yra tarsi bizantiškųjų tradicijų tesėja. Visgi, reikia pasakyti, kad bus skiriama dėmesio ir pačiai Bizantijos imperijai, kaip stačiatikybės ir pravoslaviškosios civilizacijos pradininkei.
„…lojalumas tautybei ir tautinei valstybei, tautinius ar tautinės valstybės siekius padarantis daliniu ar absoliučiu kolektyvinio ar asmeninio elgesio standartu. Nacionalizmo psichologiniu pagrindu yra prigimtinė meilė mylėti tai, kas sava: šeimą, kraštą, kalbą, papročiu, kultūrą, tautą, valstybę“.8
Remiantis E. Gelneriu:
„Nacionalizmas pirmiausia yra politinis principas, kuris teigia, kad politinis ir tautinis vienetas turi sutapti. Nacionalistinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!