Nacionalizmas pirmiausia yra politinis principas, kuris teigia, kad politinis ir tautinis vienetas turi sutapti. Nacionalizmas kaip jausmas arba kaip judėjimas geriausiai gali būti apibrėžtas, remiantis šiuo principu. Nacionalistinis jausmas yra pyktis, kyląs, kai šis principas yra pažeidžiamas, arba pasitenkinimas, kurį sukelia jo įgyvendinimas. Nacionalistinis judėjimas yra toks, kurį sukelia ir skatina tokio pobūdžio jausmai.
Taip pat nacionalizmas yra politinio teisėtumo teorija, pagal kurią reikia, kad etninės ribos nesikirstų su politinėmis ir ypač kad etninės ribos kurioje nors valstybėje neskirtų turinčiųjų valdžią nuo visų kitų. Nacionalistinis principas gali būti formuojamas etine, „visuotine“ dvasia. Gali būti, ir, pasitaikius progai, beje, jau yra buvę, „abstrakčių“ nacionalistų, bešališkų kurios nors konkrečios savo pačių tautos atžvilgiu ir kilniadvasiškai skelbiančių tą pačią doktriną visoms tautoms: tegu visos tautos turi savo politinius namus ir tegu jos atsisako priimti į juos kitų tautybių atstovus. Nėra jokio formalaus prieštaravimo teigti tokį neegoistinį nacionalizmą. Tokią doktriną galima paremti kokiais nors gerais argumentais, pavyzdžiui, noru išsaugoti kultūrinę įvairovę, pliuralistinę tarptautinę politinę sistemą arba sumažinti vidinę įtampą pačiose valstybėse (Gellner E., 1996). Tačiau iš tikrųjų nacionalizmas dažnai nebuvo toks švelniai nuosaikus ir protingas. Taip pat gali būti, kad politinis nacionalinio jausmo efektyvumas labai sumažėtų, jei nacionalistai būtų vienodai jautrūs savo pačių tautos padarytoms skriaudoms kitiems, kaip ir toms, kurios padaromos jų tautai.
Kaip teigia Gellner E. (1996), be šių aplinkybių yra ir kitos, susijusios su specifine pasaulio, kuriame mes gyvename, prigimtimi, kurios priešinasi tokiam bešališkam, visuotiniam, švelniai nuosaikiam ir protingam nacionalizmui. Kuo paprasčiau tai pasakyti būtų galima taip: žemėje yra labai daug potencialių tautų. O mūsų planetoje yra tik tam tikras, ribotas vietų skaičius nepriklausomiems arba autonomiškiems politiniams vienetams. Kad ir kaip nuosaikiai skaičiuotume, pirmasis, potencialių tautų, skaičius turbūt yra daug didesnis už galimų gyvybingų valstybių skaičių. Jei šis argumentas, arba šis apskaičiavimas, yra teisingas, ne visi nacionalizmai gali būti patenkinti, bent jau tuo...
Šį darbą sudaro 2445 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!