Proletarinis internacionalizmas – nacionalizmo formali priešstata ir pakaitas

Proletarinis internacionalizmas – nacionalizmo formali priešstata ir pakaitas.
Šiauliai, 2004.
1. Įvadas ................................................................................................................…3
2. Proletarinis internacionalizmas – nacionalizmo formali priešstata ir pakaitas .....4
3. Išvada ..................................................................................................................10
4. Literatūra .............................................................................................................11
Įvadas
XIX amžiaus viduryje pradėjęs reikštis proletarinis internacionalizmas yra engiamos darbininkų klasės solidarumo ideologija. Jis išreiškia įvairių nacijų darbininkų klasės ir visų darbo žmonių vienybę, jų solidarumą, savitarpio pagalbą, pritarimą ir paramą kovoje prieš išnaudojimą ir visokią kitokią priespaudą, už taiką, demokratiją ir socializmą.
Šio darbo tikslas yra atsakyti į klausimą “ Kas yra proletarinis internacionalizmas?”. Taip pat išsiaiškinti kodėl jis atsirado, kaip vystėsi ir į ką pavirto.
Proletarinis internacionalizmas – nacionalizmo formali priešstata ir pakaitas
Proletarinis internacionalizmas priešingas buržuaziniam nacionalizmui. Šį esminį buržuazinio nacionalizmo ir proletarinio internacionalizmo ideologijos skirtingumą atskleidė V. Leninas.
„Buržuazinis nacionalizmas ir proletarinis internacionalizmas, - rašė jis 1913 metais, - štai du nesutaikinami priešiški lozungai, kurie atitinka dvi didžiąsias viso kapitalistinio pasaulio klasines stovyklas ir kurie išreiškia dvi politikas (dar daugiau: dvi pasaulėžiūros) nacionaliniu klausimu“
Mėgindami susilpninti internacionalinį proletariato susivienijimą, buržuazijos ideologai proletariniam internacionalizmui priešpastato buržuazini nacionalizmą.
Nacionalizmas gina vienos ar kitos nacijos buržuazijos interesus, prisidengdamas apgaulinga „bendranacionalinių“ interesų „vienybės“, savo nacijos „klasių taikos“ vėliava. Jis pateisina nacionalinę priespaudą, propaguoją niekinamą pažiūrą į kitas nacijas, kursto nacijų nesantaiką ir slopina klasinį darbo žmonių sąmoningumą.
Paversdami naciją amžina kategorija, buržuaziniai nacionalistai įsivaizduoją visą žmonijos istoriją kaip nuolatinę nacijų kovą, kuriai vykstant tariamai „aukštesnės“ ir „pilnavertės“ nacijos nugali „žemesniąsias“, „nepilnavertės“ nacijas ir joms vadovauja.
Nacionalizmas pasireiškia įvairiomis formomis, pradedant atvirai žvėrišku fašistų šovinizmų ir baigiant nacionalizmu, rafinuotai dangstomu socialistine frazeologija . Jis virsta tiesiogine nacionaline išdavyste, savo nacijos nepriklausomybės ir jos interesų išdavimu. Išnaudotojiškos klasės visada pasiruošusios atiduoti savo tautą vergijon, kad tik išsaugotų galimybę ją išnaudoti.
Atvirkštinė nacionalizmo pusė yra kosmopolitizmas. Jis atmeta nacionalines tradicijas ir nacionalinį suverenumą, propaguoją abejingą pažiūrą į tėvynę, į nacionalinę kultūrą ir reikalauja įvesti „pasaulinę pilietybę“.
Socialinius-ekonominius buržuazinio nacionalizmo pagrindus padėjo ekonominiai ir politiniai buržuazijos poreikiai, jos siekimas įtvirtinti ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!