Konstitucija. Konstitucionalizmo samprata ir vieta politikoje

Darbą tikrino:
asist. A.Vaitkus
Klaipėda. 2008
Įvadas
Visų tautų ir valstybių gyvenime svarbią vietą užima konstitucijos – pagrindiniai valstybės įstatymai. Jų teisės normos turi visų kitų teisės normų atžvilgiu aukščiausią galią, nustato piliečių teises, laisves ir pareigas, valstybės organizavimo principus bei tikslus, įtvirtina visuomeninės santvarkos ir politikos pagrindus.
Konstitucija – aktas, kurio svarbiausias uždavinys yra nustatyti valstybės valdžios galių ribas ir laiduoti asmens teisių ir laisvių apsaugą. Prisiminkime 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos 16 straipsnyje išdėstytą konstitucionalizmo doktrinos kvintesenciją: visuomenė, kurioje žmogaus teisių garantijos neužtikrintos ir kurioje nėra valdžių padalijimo, neturi konstitucijos. Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis valstybės politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus; jame suformuoti valdžios bei įstatymų sistemos kūrimo principai.
Šiame rašto darbe kalbama apie konstitucionalizmą. Referato tikslas – apžvelgti Lietuvos konstitucijas ir pagrindines jų nuostatas. Tikslo buvo siekiama vadovaujantis šiais uždaviniais:
1) atskleisti „konstitucionalizmo“ sąvokos esmę ir nusakyti konstitucijų vaidmenį valstybės gyvenime;
2) aptarti konstitucijų reikšmę ir funkcijas;
3) apibūdinti dabartinę LR Konstituciją;
4) pateikti išvadas, susijusias su tema.
1. KONSTITUCIONALIZMAS
Konstitucionalizmas – tai politinė doktrina, reikalaujanti, kad politinį autoritetą varžytų valdžios įgyvendinimą ribojantys institutai. Tokie institutai suponuoja taisykles, suvaržančias ir valdžioje esančius asmenis, ir valdžią įgyvendinančius organus arba įstaigas. Viena pagrindinių konstitucionalizmo sudedamųjų dalių yra žmogaus teisės; kitas esminis elementas yra valdžių padalijimas valdant valstybę. Trečia, kai kurie ribojimai kyla iš tarptautinės teisės ir jos įpareigojimų valstybei. Žmogaus teises tai pat įtvirtina tarptautiniai rėžimai, pvz., Jungtinės Tautos arba Europos Taryba.1
1.1 Konstitucionalizmo kilmė
Konstitucionalizmas, arba doktrina, teigianti, kad politinę valdžią turi varžyti įvairūs apribojimai, išsirutuliojo iš trijų pagrindinių šaltinių:
1) iš germanų teisės ir feodalizmo
2) iš romėnų teisės - arba konkrečiau – iš jos prigimtinės teisės sampratos
3) iš aristotelizmo.
Kaip glausta principų visuma, konstitucionalizmas susiformavo Renesanso laikais, kad būtų panaudotas naujoje politinėje kovoje, kai viduramžių institutus jau nustota gerbti. Tačiau konstitucionalizmas turi gilias šaknis ir viduramžių mintyje.2
Galima skirti viduramžių ir modernųjį konstitucionalizmą, judviejų takoskyrą brėžti ties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!