Mylinčios moters paveikslas lietuvių literatūroje

Ne kartą yra girdėtas posakis, kad mylintis žmogus gali nuversti kalnus, tačiau ar tai visada įmanoma? Kaip dažnai meilė virsta tragedija ir pakeičia žmogaus likimą neatpažįstamai? Nesvarbu ar meilė yra skiriama kitam žmogui ar svarbiai tėvynei, ji kiekvieną – tiek vyrus, tiek moteris, gali paveikti skirtingai. Realistas Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ aprašo moterį, kuri praradusi savo mylimąjį išprotėja, o neoromantikė Salomėja Nėris paskutiniame savo eilėraščių rinkinyje vaizduoja tėvynę mylinčią moterį, kuri kenčia, nes jos netenka.
Jono Biliūno lyrinėje apysakoje „Liūdna pasaka“ vaizduojama mylinti bei dėl tos meilės kenčianti moteris – Juozapota, kurią mylimo vyro praradimas priveda prie proto netekimo ir dvasinės mirties. Būdamas Realizmo epochos atstovas, Jonas Biliūnas gilinasi ne į aplinkos detales, bet į žmogaus vidinį pasaulį, kurį kūrinyje „Liūdna pasaka“, lyg sielos veidrodis, atspindi Juozapotos akys. Įvykus sukilimui ir Petrui išėjus į mišką su sukilėliais, Juozapotos gyvenimas sugriūva. Ją nuolat kankina baimė dėl vyro gyvybės ir saugumo, ji jaučia mirties grėsmę. Moteris nusprendžia pati imtis veiksmų ir eiti savo vyro ieškoti į miestą – svetimą, nepažįstamą erdvę. Nei svetimas miesto kraštovaizdis, nei nepažįstami žmonės Juozapotos neprivertė pasitraukti atgal. Meilė ir negalėjimas egzistuoti be mylimojo Petro paskatino pagrindinę veikėją perlipti per save ir prieiti prie nepažįstamų miesto gyventojų. Šioje apysakos dalyje Juozapotos ištarti žodžiai: „Kokie ponai, kokie visi gražūs“ bei „ar nematei, tamsta, mano Petriuko?“, skambės kūrinyje dar ne kartą. Mieste pamatytas pakarto vyro vaizdas palaužė Juozapotą ir šie žodžiai tapo vieninteliai, kuriuos ji galėjo pasakyti. Moteris išprotėja, žinia apie vyro žūtį jai yra nepakeliama. Ji nebesuvokia realybės, net jos kūdikio mirtis jai nerūpi. Mylinčios moters akys iš mirgančių „kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės“ akių, tapo „tuščios, kaip dvi užgesusios žvaigždės“. Nors moteris fiziškai buvo gyva, jos dvasinis pasaulis žuvo. Taigi, Jono Biliūno lyrinėje apysakoje „Liūdna pasaka“ vaizduojama mylinti, savo mylimąjį praradusi moteris, kurios skaudūs išgyvenimai privedė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!