Muzikinės kultūros ugdymas Lietuvoje iki antrojo pasaulinio karo

.......................................................
studentės Jurgitos .....................
Muzikinė kultūra- tai asmenybės ar visuomenės muzikinė patirtis- tai žinios, gebėjimai ir muzikinis poreikis, noras sąveikauti su muzika, dalyvavimas muzikinėje raiškoje. Kultūros samprata nuėjo ilgą kelią. Dėl jos apibrėžimo tebėra diskutuojama iki šiol. A.Sochoras muzikinės kultūros supratimą skirsto į kelias dalis. Jo manymu, muzikinė kultūra susideda iš muzikos vertybių, iš istoriškai susiformavusių žmonių veiklos rūšių- kūrybos, interpretavimo, atgaminimo, iš muzikinės veiklos subjektų, žinių, iš socialinės institucijos, komunikacijos priemonių.
Muzikinės kultūros ugdymas pradėjo vystytis dar senovėje. Senąją vaikų muzikinę kultūrą sudarė buitinė ir dievų garbinimo apeiginė muzika, kuri tiesiogiai siejasi su šeimos tradicijomis ir papročiais, tikėjimais, darbais. Daugiausiai tai buvo vokaliniai kūriniai: lopšinės, rateliai, sutartinės, raudos... Dainuojant dainas buvo pritariama muzikos instrumentais: ragais, skudučiais, švilpom, skrabalais, kanklėmis. Visų luomų žmonės, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo, išsilavinimo, bendrosios kultūros, kartu su ja perteikė ir muzikos vertybes savo palikuonims. Ir didikų, ir paprastų žmonių vaikus augino tos pačios motinos, dainavo jiems lopšines, įvairias dainas, žaidino, sekė pasakas. Šitaip augindamos dainomis skiepijo dorovinius, estetinius, patriotinius jausmus.
Kuomet XIV-XVIa. suklestėjo didikų muzikinė kultūra, įvairėjo atlikimo būdai, muzikos žanrai. Didikų dvaruose buvo steigiami orkestrai, kapelos, kviečiami atlikėjai iš užsienio, perkami instrumentai. Vokalinės- instrumentinės kapelos atlikdavo ir pasaulietinę, ir bažnytinę muziką. Kai kuriuose dvaruose būdavo netgi orkestrai. Deja, paprasti žmonės ir jų vaikai šios muzikos galėjo pasiklausyti retai, tik per didžiąsias šventes, kuomet muzikiniai kolektyvai koncertuodavo tik didikų svečiams. Didikų vaikai ne tik kas dieną girdėdavo muziką, bet ir buvo mokami muzikos specialiai. Berniukai buvo mokomi groti violončele, pianinu, fleita, o mergaitės- dainuoti, šokti ir groti. Miestiečių ir neturtingųjų bajorų luome atsirado inteligentijos, kurių tarpe buvo ir muzikų profesionalų. Jie, įveikę nacionalinius, kultūrinius, socialinius prieštaravimus, davė pagrindus tautinei muzikinei kultūrai.
Bažnyčiose nuo pat krikščionybės įvedimo buvo statomi vargonai. Kol nebuvo savų vargonininkų, jų buvo kviečiamasi daugiausia iš Italijos. Kadangi vargonininkai, kaip ir kiti muzikantai, klajodavo po visą Europą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!