Multimodalinių krovinių sistema ir jos pervežimo procesai

ĮVADAS 3 1. Multimodalinio transporto samprata 4 2. multimodalinių vežimų technologijos 5 2.1 Tarptautinis krovinių pervežimas 5 3. Multimodalinio transporto privalumai ir trūkumai 6 4. TERMINALŲ PASKIRTIS 7 4.1 Kelių transporto terminalai 8 4.2. Muitinės sandėliai 8 4.3. Importo ir eksporto terminalas 9 4.4. Lietuvoje esantys importo ir eksporto terminalai 9 5. Tarptautinių multimodalinių krovinių vežimo organizavimas 10 6. Vežimų ir muitinės dokumentai 11 7. Tarptautinių krovinių transportavimas 13 8. Krovinio tipo nustatymas 14 9. Ekspeditoriaus pasirinkimas 15 Išvados 16 Literatūros SĄRAŠAS 17 PRIEDAI 18 ĮVADAS Multimodaliniai pervežimai – tai mišrus krovinio gabenimas, dviejų ar trijų skirtingų rūšių transportu: jūriniu, oro, geležinkelio, automobilių. Pvz., kroviniai iš Amerikos, Europos ar Azijos pristatomi į Klaipėdos jūrų uostą, o iš čia toliau transportuojami autotransportu ar šaudykliniu traukiniu (Rusiją, Kazachstaną). Klaipėdos jūrų uostas yra stambus transporto mazgas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų. Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt. svarbių Rytų pramoninių regionų. Kitokia multimodalinio pervežimo schema: kroviniai iš Europos pristatomi autotransportu, muitinės sandėliuose konsoliduojami ir, atlikus muitinės procedūras, toliau gabenami geležinkeliu. Ateityje geležinkelio reikšmė gabenant krovinius tik augs: ketinama išplėtoti europinės vėžės projektą, sujungti Azijos bei Europos rinkas. Multimodaliniai sprendimai efektyvūs gabenant krovinius tarp skirtingų žemynų, kai kroviniai yra didelės apimties ir svorio. Transportavimo kelyje jie paprastai neperkraunami. Taikomi konteineriniai pervežimai. Konteineriai užtikrina maksimalų krovinio saugumą, jie pritaikyti gabenti įvairių rūšių transportu: tiek sausumos, tiek jūrų. Multimodaliniam sprendimui paklūsta ir pavojingi kroviniai, gabenami pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) reikalavimus. ADR pervežimai organizuojami derinant geležinkelio ir automobilių, jūros ir automobilių transportą. Darbo objektas: Multimodalinių krovinių sistema Darbo tikslas: krovinių sistemas ir jos pervežimo procesus Darbi uždaviniai: 1. Išanalizuot krovinių sistemas. 2. Išanalizuoti pervežimo procesus. Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros analizė. 1. Multimodalinio transporto samprata Multimodaliniai pervežimai leidžia nugabenti krovinį beveik į bet kurį planetos tašką. Vienas didžiausių trūkumų - būtinybė apiforminti kelis lydraščių komplektus - po vieną kiekvienai dalyvaujančiai įmonei. Dėl to sudėtingos multimodalinių pervežimų logistikos auga ir jų kaina, tačiau tik taip galima krovinius pristatyti į tolimiausius kampelius arba kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose šalyse. Daugelis krovinių vežimo įmonių, siekdamos užtikrinti efektyvų krovinių pristatymą, vienoje transportavimo grandinėje paeiliui naudoja dviejų ir daugiau rūšių transportą. Kombinuotieji, multimodaliniai, intermodaliniai pervežimai. Multimodalinis transportas – krovinių vežimas mažiausiai dviem skirtingomis transporto rūšimis. Pagal 1980 m. Jungtinių Tautų Konvenciją yra naudojamas apibrėžimas „Tarptautinis multimodalinis transportas“: Tarptautinis multimodalinis transportas – krovinių vežimas mažiausiai dviem skirtingomis transporto rūšimis pagal vežimo sutartį, kai prekės yra koordinuojamos ir kontroliuojamos multimodalinio transporto operatoriaus ir siuntėjo vienoje šalyje, o prekių pristatymo vieta yra kitoje šalyje. Taigi, pagrindiniai multimodalinio transporto bruožai yra: krovinių vežimas mažiausiai dviem transporto rūšimis, pagal vieną vežimo sutartį, vieną transportinį dokumentą, kai yra viena atsakinga už visą vežimą šalis, kuri gali sudaryti subrangos sutartis su būtinais įvairių transporto rūšių vežėjais ar ekspeditoriais. Jis bus įgyvendintas esant šioms sąlygoms: • krovinių koncentracija (reikalinga tam tikra krovinių apimtis); • bus teikiama aukštos kokybės paslaugos visoje grandinėje; • efektyvūs perkrovimo punktai bei pakankamas jų tinklas; • standartizuota įranga, procedūros, dokumentacija; • efektyvus informacinių sistemų panaudojimas; • efektyvus vežėjų veiklos skatinimas (palanki teisinė aplinka). 2. multimodalinių vežimų technologijos Multimodaliniai vežimai yra užtikrinami dviem technologinėmis sistemomis nepriklausomai nuo sąveikaujančių transporto rūšių: Lo-Lo ir Ro-Ro. a) Ro-Ro – tai horizontalus pakrovimas ir iškrovimas, t. y. kai krovos vienetas iš vienos transporto rūšies į kitą patenka sava eiga arba yra įvežamas/išvežamas nepakeliant jo nuo žemės. Geriausias šios technologijos pavyzdys – Ro-Ro keltai, į kuriuos kelių transporto priemonės įvažiuoja sava eiga. (žiūrėti prieduose 1 pav.) b) Lo-Lo – tai vertikalus pakrovimas ir iškrovimas, t. y. kai krovos vienetas iš vienos transporto rūšies į kitą yra perkraunamas pakeliant jį nuo žemės specialia įranga. Tipinis tokios vežimų technologijos pavyzdys – konteinerių krova iš kelių ar geležinkelių transporto priemonių į laivus. (žiūrėti prieduose 2 pav.) 2.1 Tarptautinis krovinių pervežimas Nepaisant to, koks krovinys gabenamas, norisi, kad jis užsakovą pasiektų kaip galima greičiau ir pigiau. Įmonėms tai leidžia maksimaliai išnaudoti savo gamyklinius pajėgumus, eiliniam pirkėjui sudaroma galimybė įsigyti prekes už palankiausią kainą. Norisi ar ne, bet tenka pripažinti, kad didžioji dalis į mūsų rinką patenkančių prekių šiandien yra gaminama Kinijoje, tad krovinių gabenimas iš Kinijos yra ganėtinai paklausus. Kita vertus, savo specifinės produkcijos turi ir Europos šalys. Ji kainuoja brangiau, tačiau gerokai lenkia kiniškus analogus savo patikimumu ir kokybe. Kaip greitai iš vieno ar kito regiono išsiųsti kroviniai pasieks užsakovą, nemažai lemia ir pervežimai užsiimančios įmonės galimybės - apima teritorija, krovinių gabenimo variantai ir būdai. Žinant, kokios prekės bus gabenamos, reikia pasirūpinti jų draudimu, apiforminti muitinės dokumentus ir suderinti, kaip krovinys pasieks galutinį maršruto tašką. Visais papildomais klausimais gali pasirūpinti vežėjas, jeigu jis yra pajėgus atlikti tokį darbą. Kaip jau esame rašę, kroviniai gali būti gabenami automobiliais, geležinkeliu, jūrų transportu ir oru. Krovinių gabenimas automobilių nėra pigiausias, tačiau suteikia daugiausia galimybių tiek vežėjui, tiek ir užsakovui. Kroviniai gali būti vežami „nuo durų iki durų", esant reikalui, priekaba su kroviniu gali būti prikabinta kitam vilkikui ar sujungta į autotraukinį, krovinį galima stebėti visą jo kelionės laiką. Sunkiems ir didelės apimtiems kroviniams geriausia tinka geležinkelis. Tai - geriausias sunkių krovinių gabenimo kainos ir krovinio kelionės laiko santykis. Visame pasaulyje plačiai paplitęs krovinių gabenimas vandens transportu. Mūsų regione dažniausiai naudojamas jūrų transportas, tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų ir apie būtinybę atgaivinti upių krovininį transportą. Krovinio gabenimas vandeniu - vienas pigiausių ir patikimiausių būdų. Paprastai kroviniai keliauja saugiai, jiems negresia kitu transportu gabenamiems kroviniams kylantys pavojai. Tiesa, išimčių yra ir čia - ką įrodo prieš kelis metus į Klaipėdą plaukusiame kelte kilęs ir nemažai krovinių sugadinęs gaisras. Tai dar kartą įrodo, kad bet kokį gabenamą krovinį būtina apdrausti. Oro transportas naudojamas tada, kai krovinį reikia nugabenti greitai. Lėktuvais dažniausiai gabenami nedidelio svorio kroviniai, turintys greitai pasiekti kitame žemyne esantį adresatą. Vilniaus oro uostas negali priimti ypač didelių lėktuvų, tačiau tiek Europos, tiek ir Rusijos oro uostuose gali leisti kelis geležinkelio vagonus galintis sutalpinti oro transportas. Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo surenkamų krovinių gabenimas, leidžiantis sutaupyti gabenant nedideles krovinių partijas, nes mokama tik už vietą, kurią užima siunčiamas krovinys. Tiesa, tokių krovinių gabenimas turi būti aiškiai suplanuotas, nes juos pakeliui ne kartą tenka iškrauti, perkrauti bei pasirūpinti laikinu jų saugojimu. 3. Multimodalinio transporto privalumai ir trūkumai Daugelis specialistų, kalbėdami apie multimodalinį transportavimą, įvardina tokius multimodalinio transporto privalumus: a. Sumažina laiko nuostolius perkrovimo punktuose; b. Pagreitina krovinių tranzitą; c. Sumažina dokumentų tvarkymo bei teisinių formalumų naštą; d. Mažina sąnaudas; e. Mažina eksporto išlaidas. .Multimodalinis transportas – alternatyva sunkiasvorių kelių transportui. Tačiau multimodalinių vežimų įgyvendinimui kol kas reikia įveikti nemažai kliūčių. Visas jas galima suskirstyti į 6 grupes: • organizacinės kliūtys (bendradarbiavimo stoka, neaiškios pareigos ir atsakomybė); • techninės kliūtys (trūksta informacinių technologijų, nėra stebėjimo ir sekimo sistemos, trūksta technikos standartizacijos); • infrastruktūros kliūtys (netinkama infrastruktūra terminaluose, skirtingi geležinkelio vėžės pločiai); • veiklos, logistikos ir paslaugų kliūtys; • finansinės ir ekonominės kliūtys (didelės investicijos į intermodalinio transporto įrangą, terminalus). • politinės kliūtys (nėra suderintos bendrosios veiklos sąlygos). Iššūkiai ateities transporto sistemos plėtrai bei transportinių paslaugų efektyvumo užtikrinimui, jų adaptavimui prie kintančių pramonės ir visuomenės poreikių yra labai rimti. Panagrinėkime, kaip šių iššūkių realizavimą mato transporto politikos specialistai pasaulyje ir Lietuvoje. Kad būtų išplėtota globali multimodalinė krovinių vežimo sistema, kuri tenkintų tiek pramonės, tiek valdžios institucijų, tiek ir visos visuomenės poreikius, reikėtų: • multimodalinio transporto plėtros klausimus įtraukti į tarptautinę, nacionalinę bei regioninę politiką; • įtraukti būsimų multimodalinių terminalų statybos planus į nacionalinės politikos planus; • garantuoti priėjimą prie multimodalinių terminalų visiems norintiems jais naudotis; • skatinti multimodalinių vežimo sistemų finansavimą; • teikti subsidijas bei paramą pradėjus įgyvendinti multimodalinio transportavimo paslaugas; • plėtoti tarptautinius standartus ir derinti bendrąsias paslaugų teikimo sąlygas; • skatinti mokslinius tyrimus; • kurti multimodalinio transporto plėtros centrus; • stebėti ir kontroliuoti naudojamų priemonių poveikį aplinkai ir visuomenei. 4. TERMINALŲ PASKIRTIS Vežant krovinius, reikia tam tikros vietos keleiviams kroviniui pakrauti, ir vietos, kur galima pakeisti tos pačios rūšies transporto priemones arba skirtingas transporto rūšis. Šios vietos vadinamos terminalais. Terminalas apibrėžiamas kaip kompleksas įrenginių, išskirstytų pradiniame, galutiniame ar tarpiniame transporto punkte, užtikrinančių įvairių bendrojo naudojimo transporto įmonių bendradarbiavimą vežant krovinius, keleivius, bagažą. Jo funkcijos yra šios: 1. Garantuoti priėjimą prie transporto priemonių, važiuojančių tam tikru keliu. 2. Garantuoti, kad bus lengva pakeisti transporto priemones, dirbančias kelyje, kitomis transporto rūšimis. 3. Palengvinti srautų susijungimą. Terminalų dydžiai skiriasi: nuo paprasčiausių autobusų stotelių iki didelių pagrindinių uostų kompleksų, priklauso nuo vežimų apimties ir pobūdžio. Terminaluose atliekamos šios technologinės operacijos: iškrovimas iš transporto priemonių, sandėliavimas, grupavimas, skirstymas pagal vežimo kryptis, pakavimas stambesniais transportavimo vienetais, tiesioginis perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą, krovinių krovimas į transporto priemones iš sandėlių. Naudojami tam tikri technologiniai įrenginiai krovinio įrenginiai, rūšiavimo įrenginiai, krivinių transportavimo terminalo teritorijoje renginiai ir kt.). Terminale sąveikauja kelios transporto rūšys. Terminalus galima suskirstyti į du tipus: 1. dviejų arba daugiau transporto rūšių transporto mazgas; 2. vienos transporto rūšies transporto mazgas (jūrų, geležinkelių, upių, kelių, oro), sąveikaujantis su kitomis transporto rūšimis. Vežant krovinius, svarbiausia yra transporto priemonių eismo greitis ir greitas krovinių perkrovimas iš vienos transporto rūšies į kitą. Todėl, projektuojant terminalus reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus: ◦ ištirti ekologiškai švaresnių transporto priemonių (geležinkelio ir vandens transporto) naudojimo galimybes; ◦ nustatyti trumpiausius transporto priemonių maršrutus miestuose; ◦ neleisti susikaupti sunkiajam transportui tam tikrose trasose; ◦ sumažinti tranzitinių krivių vežimų skaičių per gyvenvietes. 4.1 Kelių transporto terminalai Kelių transporte darbų tipas ir vežimų įvairovė turi didelę įtaką paslaugų diapazonui ir terminalų įrengimams. Reikia turėti didelę teritoriją apsisukti, patalpų personalui, su jomis sujungtas įvairios buitines pagalbines patalpas ir t.t. Taip pat turi būti įrengtas plotas automobiliams stovėti, saugoti ir prižiūrėti. Reikalingi tam tikri mechanizuoti įrenginiai. Tolimuosius vežimus sudaro dvi dalys: magistraliniai vežimai ir vietiniai vežimai, kada atskirais kelio ruožais vyksta skirtingi vairuotojai. Pakrautą treilerį į terminalą pristato vietinio vežimo vairuotojas, kur treilerio laukia tolimųjų reisų vairuotojas. Vietiniuose ir vidutinio nuotolio vežimuose krovinius paprastai veža vienas vairuotojas. Nesinaudojant terminalu, tam skiriama viena diena. Vienas svarbiausių kelių transporto terminalo elementų yra krovinių kaupiklis. Juo būna pakraunami kroviniai. 4.2. Muitinės sandėliai A tipo muitinės sandėlis – atvirasis muitinės sandėlis, kuriame ne Lietuvos prekes gali laikyti visi Lietuvos Respublikos fiziniai arba juridiniai asmenys, užsienio fiziniai arba juridiniai asmenys, ar kitos organizacijos, tačiau muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas visais atvejais yra muitinės sandėlio savininkas. Muitinės sandėliuose teikiamos šios paslaugos: • krovinių sandėliavimas neribotą laiką; • galimybė atlikti pirkimo ir pardavimo operacijas; • krovinių rūšiavimas, svėrimas, komplektavimas, pakavimas, prekių išvaizdos pakeitimas; • krovinių iškrovimas, parengimas transportuoti, transportavimo patogumui išardytų prekių surinkimas ir kitos operacijos; • smulkaus transporto priemonių remontas, išbandymas, parengimas eksploatuoti. 4.3. Importo ir eksporto terminalas Tai vieta, kurioje Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenims teikiamos laikinojo prekių saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos, taip pat laikinajam prekių saugojimui nustatytomis sąlygomis laikomos eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos Lietuvos ir ne Lietuvos prekės, kurioms atlikti eksporto muitinės formalumai. Šis terminalas privalo užtikrinti, kad priimamoms, laikomoms ir išleidžiamoms prekėms būtų taikomi prekių laikinojo saugojimo reikalavimai. Terminalo vadovas tvarko į terminalą priimamų ir iš jo išleidžiamų prekių apskaitą ir užtikrina, kad importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu gabenamos prekės būtų apskaitomos atskirai. Terminalo teritorija - terminalo patalpos, pastatai ir aikštelės. Terminalo teritorijoje turi būti įrengta: • techninė įranga, kurios reikia terminale laikomoms prekėms perkrauti, tvarkyti, prižiūrėti; • reikiamo terminalo teritorijos apsaugos priemonės, užtikrinančios patikimą terminalų ir juose laikomų prekių apsaugą; • viena arba kelios Muitinės departamento nustatytus reikalavimus atitinkančios prekių muitinio tikrinimo vietos. 4.4. Lietuvoje esantys importo ir eksporto terminalai UAB ,,TRANSEKSPEDICIJA“- tai viena didžiausių transporto – ekspedicinių kompanijų Lietuvoje, vežanti mažus, dalinius ir didelius krovinius visų rūšių transportui, į visas pasaulio šalis. UAB ,, VINGĖS TERMINALAS “ – turi A tipo muitinės sandėlius bei importo ir eksporto terminalus. AB ,, AUTOVERSLAS “ – logistikos ( su kompleksinių paslaugų teikimo sistema ) įmonė. UAB ,, VILNIAUS TRANSIMEKSA“ – ši įmonė gabena krovinius sausumos transportu ir jūra. UAB ,, GOLLNER SPEDITION “ – įmonė užsiima tarptautinių krovinių pervežimu, ekspedicija ir importo/eksporto terminalo veikla bei muitininkų tarpininkų paslaugomis. 5. Tarptautinių multimodalinių krovinių vežimo organizavimas Tarptautinis multimodalinis vežimas – tai toks vežimo būdas, kada krovinys su transpoto priemone, į kurią jis pakrautas, kartu vežamas kita transporto priemone iš vienos valstybės į kitą. Multimodaliniams krovinių vežimams naudojamos geležinkelio, jūrų ir oro transporto priemonės. Pakrautas prekėmis krovininis automobilis arba priekaba, ar puspriekabė vežamos geležinkeliu specialiai tam skirtais vagonais. Į specialius atviruosius vagonus jei pakraunami kranu arba mobiliąja krovos įranga. Taip pat visa automobilių transporto priemonė – krovininiai automobiliai, autotraukiniai arba automobiliai su puspriekabėmis – užvažiuoja rampa ant specialių labai žemų vagonų. Vairuotojas lydi bėgiais vežamą transporto priemonę kartu su kroviniu, važiuodamas keleiviniu vagonu. Gabenant puspriekabę ar priekabą, vairuotojas transporto priemonės nelydi. Krovinių automobilių krovos vienetai turi atitikti reikalavimus, numatytus kroviniams gabenti multimodaliniu būdu. Krovininiai automobiliai ir puspriekabių vilkikai kartu su kroviniu privalo būti nustatyto svorio. Puspriekabės turi būti pritaikytos kelti kranu ir turėti keturis kėlimo kaštus. Papildomai reikalingas atverčiamasis apatinės dalies apsaugos įrenginys ir pagal galimybę, į vidų atlenkiama šoninė apsaugos įranga. Multimodalinių vežimų krovininiams automobiliams su priekabomis ir puspriekabėmis ypatingų reikalavimų nekeliama. Paskirties geležinkelio stotyje krovininiai automobiliai nuvažiuoja nuo vagonų, vilkikai nuvelka puspriekabes. Tarptautiniu mastu galioja Tarptautinių mišriųjų vežimų bendrosios sąlygos. Multimodaliniai vežimai organizuojami turint tolimųjų vežimų leidimą ir be jo. Tarptautiniams vežimams kertant šalių sienas, leidimo nereikia tada, kai krovinys gabenamas į geležinkelio stotį arba iš jos. Nustatant kainas už pervežimą ir užsakant mišriuosius vežimus geležinkeliu, atsižvelgiama į: • Vežimo ruožo ilgį šalies viduje ir už jos ribų; • Ar vairuotojas lydi ar nelydi; • Krovinių siuntėjo vežimų skaičių ir dažnumą; • Krovos vienetų pobūdį, dydį ir svorį. Mišriųjų vežimų geležinkeliu pranašumai: • Krovinius gabenti automobiliais per sienas galima be krovinių tolimojo vežimo ir šalies vidaus vežimų leidimų; • Nereikia mokėti automobilių kelių mokesčio ir kitokių kelio rinkliavų; • Krovos stotys pripažįstamos kaip pasienio muitinė, todėl čia, krovinį lydint vairuotojui, galima atlikti muitų formalumus. Multimodaliniai krovinių pervežimai jūra susiję su automobilių, geležinkelio vagonų ir baržų, pakrautų kroviniais, pervežimu jūrų keltais. Multimodalinių krovinių gabenimo organizavimui būdingi šie požymiai: • Viena transporto priemonė gabena kitų transporto rūšių priemones kartu su kroviniu; • Kroviniai gabenami stambiomis siuntomis, kurių nereikia perkrauti iš vienos rūšies transporto priemonės į kitą. • Visą kelią nuo krovinio siuntėjo iki krovinio gavėjo derina ir kontroliuoja vienas multimodalinių vežimų ekspeditorius, kuris visiškai atsako krovinio siuntėjui už visą gabenimo operaciją; • Multimodalinį krovinį lydi vienas multimodalinio vežimo dokumentas visu krovinio judėjimo maršrutu. 6. Vežimų ir muitinės dokumentai Laikui bėgant susiformavo tam tikri tarptautinės prekybos principai, kurie vėliau tarptautinėmis sutartimis ir konvencijomis buvo įtvirtinti kaip visuotinės normos. Prekybos praktikoje dabar naudojami universalūs tarptautinių organizacijų parengti dokumentai bei jų projektai, kurie priderinami prie atskirų valstybių norminių dokumentų. Viena šis svarbiausių dalykų atliekant tarptautinius pervežimus yra vežimų dokumentacija, nes šiuo atveju dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Eksportuotojas turi paruošti eksporto deklaraciją, eksporto licencijas, komercinę sąskaitą. Pastaroji naudojama prekės vertės nustatymui, eliminavus frachtą bei kitus mokesčius. Nustatyti tikslią prekių vertę draudimui, importo mokesčiams ir pan. Dažnai būtina išduodant akredityvą. Daugelis šalių reikalauja ir specialios konsulinės sąskaitos. Ji dažniausiai naudojama importo statistikai ir turi būti užpildoma tos šalies, į kurią krovinys gabenamas, kalba. Kai krovinys yra transportuojamas užplombuotame konteineryje, vagone ar autopriekaboje, dažniausiai išduodamas „Karnetas“, kuris atidaromas iki paskyrimo vietos, t.y. sudaromos sąlygos kroviniui kirsti kitų šalių sienas be tikrinimo. „Karnetai“ yra labai efektyvūs naudojantis tarptautiniais modaliniais pervežimais, kai tenka krovinį vežti per keletą sienų. Todėl dažniausiai krovinių pervežimui sausuma Europoje yra naudojami „karnetai“. Dažnai transportavimo metu neišsiverčiama be kilmės sertifikato (pažymos), ypač pervežant žemės ūkio produktus ar žaliavas. Kilmės sertifikatas būtinas ir tuo atveju, kai importui iš kai kurių šalių yra numatytos muitų lengvatos. Svarbiausiais transportavimo dokumentais yra pervežimo kontraktas, kuriame atsispindi ne tik eksportuotojo įsipareigojimai, bet ir pervežėjo atsakomybė. Kontraktas – dokumentas, išreiškiantis susitariančių pusių norus, teisias ir pareigas, taip pat vykdymo terminus bei rizikos pasidalijimą tarp abiejų partnerių. Pagrindiniai kontrakto punktai: 1. Objektas. 2. Kaina ir kokybė. 3. Pateikimo sąlygos. 4. Apmokėjimo sąlygos. 5. Garantijos. 6. Įpakavimas ir žymėjimas. 7. Nenumatytos aplinkybės. 8. Konvencinės baudos. 9. Šalių teisėtvarka ir teisėtumas. 10. Kitos sąlygos. 11. Šalių juridiniai adresai ir sąskaitos. Siekiant ištverti neteisinio kontrakto punktų traktavimo, 1936 metais Tarptautiniai prekybos rūmai pirmą kartą nustatė tarptautines taisykles – INCOTERMS sąlygas. 1990 m. ir 2000 m. šios sąlygos buvo patikslintos ir paliktos galioti. INKOTERMS sąlygos išimtinai reguliuoja santykius tarp pardavėjo ir pirkėjo – paskirsto tarp abiejų pusių išlaidas ir riziką, susijusią su kontrakto sudarymu ir jo vykdymu. Informacija apie laivo paruošimą pakrovimui. Tam, kad livo administracijai nekiltų jokių konfliktų su krovėjais, besiaiškinant, dėl kieno kaltės laivo perkrovimo darbai reikiamu metu nebuvo pradėti, yra reikalingas notis. Notis- tai dokumentas, kuris parodo, jog laivas atplaukė į uostą arba prisišvartavo prie krantinės ir yra visiškai pasiruošęs pakrovimui ir iškrovimui. Krovinio pervežimo paraiška. Pradėti krauti krovinius į laivą galima tik tuomet, kai laivo administracija gauna muitinės patvirtintą krovinio pervežimo paraišką. Krovinio pervežimo paraiška yra pirminis atskiros krovinio partijos įforminimo dokumentas. Šį dokumentą krovinio siuntėjo vardu paprastai išrašo ekspeditoriaus firma. Krovinio pervežimo paraiškos turinys atskirose šalyse yra skirtingas, tačiau šiame dokumente dažniausiai nurodomi tokie pagrindiniai duomenys: • Krovinio siuntėjas ir gavėjas, • Pakrovimo ir iškrovimo uostai, • Laivo pavadinimas ir vėliava, • Laivo savininkas, • Krovinio rūšis ir kiekis, • Krovinio įpakavimas ir kitos ypatybės. 7. Tarptautinių krovinių transportavimas Įvairiomis transporto priemonėmis prekės vežamos iš vienos firmos į kitą, iš vieno regiono į kitą ir pagaliau iš vienos šalies į kitą, kol pasiekia adresatą, todėl tarptautinių gabenimų apimtis ir jų reikšmė nuolat auga. Šiuo metu labiausiai pasaulyje paplitę krovinių pervežimo būdai: automobilių keliai, geležinkeliai, jūrų transportas ir oro transportas. Krovinių vežimas – tai daugybė operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki jos pateikimo vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų ir gaminių vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas bei gabenimas bet kokia transporto rūšimi. Taip pat tokioms operacijoms priklauso: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Minėtų operacijų tikslas – panaikinti teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo bei užtikrinti, kad kroviniai būtų saugiai ir laiku pristatyti į vartojimo vietas. Operacijų ekonomiškumas- pagrindinis uždavinys vežant krovinius. Tai reiškia krovinių gabenimas kuo mažesne savikaina. Vartotojas turi gauti užsakytą krovinį ne tik laiku ir sutartoje vietoje, bet ir už tinkamą kainą. Dabartinės rinkos sąlygomis, orientuojantis į vartotojų poreikių tenkinimą, krovinių pervežimai reikalauja tikslių skaičiavimų ir aiškaus planavimo. Todėl transportavimo procesas tvarkomas, apimant visą pervežimų nuo pradinio iki galutinio taško veiklą: užsakymų priėmimą, prekių saugojimą, rūšiavimą ir pristatymą, komplektavimą, įpakavimą, apskaitą, pervežimą, atsargų valdymą, sandėliavimą, realizavimą, keleivių pagažo pristatymo, jų maitinimo, informacines, bendravimo ir kt. paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos vystymą laiko prioritetiniu, ir pirmas žingsnis šia kryptimi yra Lietuvos transporto integravimas į bendrą Europos transporto sistemą, kur galioja tam tikros normos, taisyklės ir reikalavimai, kurie jau diegiami ir mūsų šalyje. Tarptautiniais vežimais gali užsiimti vežėjai, turintys Valstybės kelių transporo inspekcijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai tokios licencijos nereikalingos. Krovinių gabenimui tarptautiniais maršrutais gali būti naudojamos Valstybės kelių inspekcijos transporto priemonės licencijos kortelė, išskyrus atvejus, kai tokios kortelės nereikia. Transporto priemonė, vykstanti į kitas šalis, turi turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija. Šiuos leidimus vežėjams išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Leidimas negali būti perduotas kitiems vežėjams. Užpildytas leidimas turi būti transporto priemonėje visu kelionės metu, kuria važiuojama tarptautiniais maršrutais. Išduodant leidimą, jame įrašoma vežėjo vardas, pavardė ir adresas. Baigus vežimą ne vėliau kaip po dviejų savaičių panaudotas leidimas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Vežėjui kartu su leidimu yra išduodamas ir krovinių vežiojimų tarptautiniais maršrutais žurnalas, kuriame vežėjai privalo rašyti apie kiekvieną transporto operaciją nuo pakrovimo iki iškrovimo, bei apie kiekvieną vežimą be krovinio. Žurnalai kartu su leidimais turi būti grąžinami juos išdavusiai institucijai po dviejų savaičių. Kiekvienas tarptautinių reisų vairuotojas turi žinoti kitų šalių taisykles, kad neturėtų kokių problemų. 8. Krovinio tipo nustatymas Krovinys – daiktas, kurį reikia pervežti iš priėmimo vietos į įteikimo vietą. Tai paruoštos gabenti žaliavos, kuras, gatavi gaminiai, kurie atsižvelgiant į agregatinę būklę yra įpakuoti, neįpakuoti arba supilti į tam tikras talpas. Kroviniai skirstomi: • Pagal pakrovimo – iškrovimo būdą į : vienetinius, suverstinius ir piltinius; • Pagal taros rūšį kroviniai vežami: taroje, konteineriuose ir be taros; • Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi į: vienetinius normalios masės (iki 250 kg), padidintos masės (nuo 250 kg) ir sunkiasvorius nedalomus (30 t ir daugiau); • Pagal agregatinę būklę kroviniai yra: kieti, skysti, dujiniai; • Pagal gabaritus: leistini vežti bendrojo naudojimo keliais ir stambiagabaritiniai; • Pagal siuntos dydį: mažų partijų (iki 5 t), vidutinių partijų (15 – 30 t) ir masiški (virš 30 t). Krovinio partija – tai krovinio kiekis, pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną vežimo – ekspedicinį dokumentą. • Pagal specifinius požymius, kroviniai skirstomi į : greitai gendančius, pavojingus, antisanitarinius ir gyvus. Krovinio priskyrimas konkrečiai grupei labai priklauso nuo įpakavimo. Vienas iš krovinio gabenimo autotransportu privalumų – nedideli reikalavimai įpakavimui, o tai leidžia sumažinti krovinio transportavimo išlaidas. 9. Ekspeditoriaus pasirinkimas Ekspeditorius – tai asmuo, įsipareigojantis savo vardu išsiųsti prekes per vežėją arba jūrų laivų fraktuotoją prekių siuntėjo sąskaita. Krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais užsiima tarptautinio masto ekspedicijos. Jos taip vadinamos todėl, kad gabena krovinius per valstybines sienas. Kroviniams gabenti per valstybių sienas dažnai naudojamos transporto priemonės – laivai, traukiniai, autotreileriai ir lėktuvai. Jos kelia sudėtingesnius negu šalies viduje, reikalavimus perkrovimo technikai, įpakavimui, transporto dokumentacijai ir t.t. Multimodalinis transportavimas – transporto procesas, kai keičiama transporto rūšis. Nuotoliams tarp transporto mazgų įveikti naudojamos transporto rūšys yra labai susijusios su fiksuotais kaštais, o darbo pasidalijimas tarp ekspeditorių ir vežėjų yra gerokai ryškesnis nei esant vidiniams gabenimams. Užsakovui nepertraukiamo transportavimo grandinę siūlo ne pagrindinis vežėjas, o ekspeditorius, todėl iškyla problemos dėl galimų nuostolių. Jei tradicinis ekspeditoriaus vaidmuo pasireiškia aiškiai apibrėžtų paslaugų teikimu, tai tokiu atveju problemų dėl minėtų klausimų neiškyla. Logistikos paslaugų teikimas Europos sektoriuje vertinamas kaip tiekimo (aprūpinimo) ir paskirstymo procesų integruota sudedamoji dalis. Ekspeditorių funkcijos tarptautinės logistikos srityje: • Patariamoji ir parūpinamoji funkcija. • Transportavimo funkcija. • Sandėliavimo funkcija. • Grupinio transportavimo funkcija. • Perkrovimo funkcija • Manipuliavimo funkcija • Draudimo funkcija. • Apmokėjimo funkcija • Muitinės formalumų atlikimas • Patikėtinių vaidmuo. Ekspedicijų rūšys tarptautinėje logistikoje yra: • Importo ekspedicijos. • Eksporto ekspedicijos. Išvados 1. Multimodalinės transporto sistemos plėtros priemonės iš pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad tiek ES, tiek ir Lietuvos transporto politikos nuostatos yra susijusios su multimodalinės transporto sistemos sukūrimu. Tai reiškia, kad viso krovinių vežimo sektoriaus laukia itin rimtas iššūkis – sugebėti suderinti atskirų šalių ir suinteresuotų subjektų veiklas taip, kad jų pagrindiniu siekiu taptų ne konkurencinio pranašumo vienas prieš kitą įgijimas, o efektyvus pramonės poreikio efektyviai gabenti čia sukurtą produkciją realizavimas. 2. Gabenant krovinius iš vienos vietos į kitą, neišvengiamai tenka rinktis jų transportavimo būdą. Yra daugybė veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, kuriuos reikia įvertinti. a. pristatymo greitis; b. pristatymo kaštai; c. saugumas ir apsauga nuo pažeidimų; d. žalos produkcijai rizika transportuojant; e. pakavimo reikalavimai. 1. Literatūros SĄRAŠAS 1. Multimodaliniai pervežimai [interaktyvus], [žiūrėta 2016-05-19]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!