Motinos paveikslas literatūroje (Šatrijos Ragana, Savickis)

Motina yra labai svarbus žmogus, kuris supažindina savo vaikus su pasauliu, moko suprasti gyvenimą ir stengiasi išugdyti juos pačius geriausius. Lietuvių literatūroje motina yra vaizduojama įvairiapusiškai. Daugumoje kūrinių kuriamas mylinčios, doros ir išmintingos motinos paveikslas, tačiau kartais literatūroje vaizduojama motina nesirūpina savo vaikais ir elgiasi netinkamai. Šiuos skirtingus motinos paveikslus yra aprašę rašytojai Šatrijos Ragana ir Jurgis Savickis.
Idealios motinos, kuri ugdo dorovę, moko dalinimosi bei rūpestingumo, yra visiškai atsidavusi vaikams ir jų auklėjimui, paveikslas kuriamas XX a. neoromantizmo atstovės Šatrijos Raganos apysakoje ,,Sename dvare“. Tokiam motinos paveikslui sukurti didelę įtaką turėjo pačios Šatrijos Raganos vaikystė. Pati rašytoja turėjo, anot jos, tobulą motiną. Ji buvo beveik šventa, kantrybės ir savęs išsižadėjimo idealas, visados ir visiškai sutikdavo su Dievo valia. Pagrindinė veikėja mamatė – myli savo vaikus, stengiasi užauginti juos dorus ir užjaučiančius vienas kitą, vaikus auklėja vadovaudamasi krikščioniškomis vertybėmis, Biblijos mokymu. Ji aiškina, kad reikia daryti gerus darbus, tada vaiko sieloje užauga daug auksinių plunksnelių – tai patinka Dievuliui. Mamatė paskatina Irusią, savo dukterį, atiduoti pačią gražiausią suknelę mirusiai draugei, kad ji pasipuošusi keliautų pas Dievulį, tokiu būdu mamatė vaikus moko padėti tiems, kam pagalbos labiau reikia. Netgi mirtis vaikams nėra baisi, nes mamatė išmokė tikėti pomirtinio gyvenimo grožiu. Pati mamatė subtiliai meną jaučianti moteris. Visi trys jos vaikai noriai klausosi jos skambinamų klasikinių dainų, taip mamatė ugdo vaikų meninį skonį. Didelę reikšmę auklėjimui turi veikėjų ryšys su gamtos pasauliu. Mamatė mėgsta gėles: ,,eina prie jų, žiūri į jas, lyti, traukia kvapą“. Apsilankymas dauboje – įspūdingame gamtos kampelyje – atskleidžia tikėjimą gėriu. Vaikai gėrisi žydinčiais augalais, žaliuojančiais medžiais ir tiki, kad čia gyvena geroji žynė, sauganti šitą grožį ir daranti gerus darbus. Be to, mamatė – lietuvybės puoselėtoja. Vaizduojamas kūrinio laikas – XIX a. pabaiga, spaudos draudimo metai. Mamatė nori, kad jos vaikai prisidėtų prie tautinio atgimimo ir mokytųsi lietuvių kalbos....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!