Motinos paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Škėma, Vilimaitė)

Motina yra labai svarbus žmogus bręstančio vaiko gyvenime. Būtent motina supažindina vaiką su pasauliu, moko suprasti gyvenimą, formuoja jo vertybes. Kita vertus, esama ir tokių atvejų, kai motinai labiau rūpi karjera nei šeima. Skirtingų motinų paveikslų esama ir lietuvių literatūroje. XX a. rašytojos Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ kuriamas vaikų dvasiniu ugdymu besirūpinančios motinos paveikslas. Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ vaizduoja sūnui didelį emocinį poveikį dariusią motiną, o Bitė Vilimitė novelėje „Kada piešime perlinę vištelę?“ kuria karjerą, o ne dukros auklėjimą pasirinkusios motinos paveikslą.
Idealios motinos paveikslą lietuvių literatūroje sukūrė XX a. neoromantikė Šatrijos Ragana savo apysakoje „Sename dvare“. Rūpestingos ir vaikus mylinčios motinos paveikslui sukurti didelę įtaką turėjo pačios Šatrijos Raganos laiminga ir saulėta vaikystė: jos motina muzikuodavo, tėvas skaitydavo knygas. Būsimai rašytojai šeimoje nestigo nei tėvų globos, nei meilės , nei palankios kultūrinės aplinkos asmenybei formuotis. Pagrindinė veikėja mamatė – subtiliai gamtos grožį jaučianti moteris. Žvelgdama į rožes mamatė sako, kad jos yra žemės šypsena, į jas bežiūrint ima džiaugtis žmogaus siela. Mamatė girdi ir subtilią pakalnučių varpelių melodiją, baltų rožių ir jazminų kvapas jai primena muziką. Mėgsta mamatė mėnesienoje vaikščioti po sodą – tada amžinybė savo sparnu liečia žmogaus sielą. Atrodo, kad „vidunakčio tyloje kiekvienas daiktas gyvena, mąsto ir jaučia“. Šiuo subtiliu gamtos jutimu mamatė dalijasi ir su vaikais. Irutė regi mamatės žvilgsnio ir rožių panašumą – akivaizdu, kad mergaitei labai svarbus aiškinimas apie gamtą. Taip pat mamatė moko vaikus būti jautrius, atjausti kitą žmogų. Tai parodo epizodas, kai mamatė nusivedė vaikus aplankyti sergančios mergaitės Kazelės. Mamatė stengėsi, kad mergytė pagytų, daug meldėsi ir vaikai, tačiau Kazelė mirė. Mamatė parūpino mirusiajai įkapes. Buvo nuspręsta, kad Kazelei geriausiai tiks mėgstamiausia Irutės „jupelė“. Irutė nenorėjo atiduoti drabužėlio, bet mamatė įkalbėjo dukrą, kad „jupelė“ mirusiajai dabar yra reikalingesnė. Kazelė turi pasipuošti didelei ir iškilmingai šventei – jos siela keliauja pas gerąjį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!