Motiejaus Valančiaus didaktinės knygelės

Motiejus Valančius – Žemaičių vyskupas, teologas, religinių raštų autorius, rašytojas, istorikas, švietėjas. Jis dažnai vadinamas „ryškiausia žvaigžde mūsų XIX a. istorijos danguje" (Vaclovas Biržiška), kurio įtaka prasiskverbė į visas Lietuvos gyvenimo sritis. Jis vadinamas ir tautos blaivintoju, ir sumaniu kovotoju prieš rusifikaciją, ir lietuvių grožinės prozos pradininku. M. Valančiaus indėlis į Lietuvos kultūrinį ir literatūrinį gyvenimą milžiniškas. Ypač M. Valančiaus idėjos atsiskleidė jo pedagoginiuose veikaluose, tokiuose kaip „Paaugusių žmonių knygelė (1868), „Vaikų knygelė“ (1868), „Palangos Juzė“ (1869). „Pasakojimas Antano Tretininko“ (1891).
Motiejus Valančius (žr. 1; 2 priedus) (1801 - 1875) - pirmasis Lietuvos švietimo istoriografas, rašęs lietuvių kalba, rašytojas didaktas, mokyklų organizatorius, blaivybės skleidėjas, 22 metus dirbęs pedagoginį darbą (3, p. 236).
M. Valančius racionalus, ne emocijų žmogus, ne kontempliatyvi, o realaus veiksmo asmenybė. Ap1inkos reiškinius vertino, pasikliaudamas ne tiek išankstinėmis tezėmis, kiek patirtimi. Todėl jo literatūriniai vaizdai konkretūs, stilius lakoniškas, dažnai būdingas moksliškas apdairumas. Realistas gyvenime, M. Valančius nesitenkina esama padėtimi, bando išplėsti gyvenimo galimybes.
Anot, V. Daujotytės, Valančiaus liaudies ugdymo sistemos dalį sudarė elementarių žinių skleidimas apie tėvams žinotiną pedagogiką, vaikų auginimą, tėvų globą, sanitariją ir higieną. Nusigręždamas nuo tradicinio viduramžiško asketizmo, ligi tol būdingo katalikų kunigų ir vienuolių pamokslavimui, M. Valančius grįžta prie antikinio idealo - sveika siela sveikame kūne (1, p. 18).
Vaikų sielos tobulėjimu Valančius rūpinosi dekalogo rėmuose. Ypač jis pabrėžė vaikų pareigą gerbti tėvus ir užaugus rūpintis jų globa ir išlaikymu. "Vaikų knygelės" apsakyme "Geroji Onelė" parodytas idealios dukrelės, gerbiančios ir mylinčios savo tėvus, pavyzdys.
Kalbėti apie M. Valančiaus pedagoginių idėjų sistemą būtų nedrąsu, tačiau iš raštų ir veiklos galima susidaryti gana aiškų jo ugdymo sampratos vaizdą. M. Valančiaus keliami liaudies žmogaus lavinimo bei auklėjimo akcentai keitėsi priklausomai nuo socialinių, politinių sąlygų ir lietuvių kultūros raidos (1, p. 23).
1.1. Žmogaus pozicija M. Valančiaus didaktiniuose apsakymuose
J. Jasaitis teigia, jog pagrindinis M. Valančiaus raštų ir veiklos objektas - lietuvis valstietis, dažniausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!