Moterų paveikslai I. Simonaitytės romane ,,Aukštųjų Šimonių likimas”

Moterų paveikslai I.Simonaitytės romane ,,Aukštujų Šimonių likimas”

Visais laikais lietuvių literatūroje moterys užėmė svarbią vietą tiek gimtojo kaimo, tiek šeimos gyvenime, buvo kuriami vaizdingi jų paveikslai. Dažniausiai moteris vaizduojama kaip kruopšti, kantri namų šeimininkė, mylinti ir mylima žmona ir mama bei likimui nuolanki būtybė. Lietuvių literatūroje moteris siejama su namų ir šeimos pasauliu, ji yra namų židinio saugotoja. Literatūroje ir religijoje ji neretai iškeliama kaip labai gerbtina asmenybė. Galbūt keista, tačiau moterys gali būti ir labai stiprios, nors daugelis įsitikinę, kad stiprioji lytis yra vyrai.

Jau nuo pat senų laikų moteris buvo siejama su namais. Ji augino vaikus, gamino maistą, tvarkėsi namuose. Moters tikslas buvo rūpintis namais, vyru bei vaikais. Romane ,, Aukštųjų Šimonių likimas‘‘, kuris kronikinio pobūdžio veikalas, Šimonių šeimos vaizdais atskleidžiantis visos Mažosios Lietuvos tragišką likimą, tokia moteris yra Ilžė. Ji – namų šeimininkė, su vyru turinti ūkį, todėl gyvenanti pasiturinčiai. Ilžės vyras – Krizas Šimonis, su juo moteris susilaukė aštuonių vaikų, tačiau tik keturi išgyveno. Krizas daug dirbo, o vaikais ir buitimi turėjo rūpintis Ilžė. ,,Juk aš ne sau vienai dirbu, bet ir savo vaikams. Ir jiems norėčiau ką palikti, kad jie neprivalėtų savo kojų kada nors po svetimu stalu tiesti, kad neprivalėtų prie svetimų durų eiti duonos kąsnio prašinėti“, – dažnai apie savo darbo prasmę susimąstydavo ši darbšti Šimonių giminės moteris. Laikui bėgant, Ilžė ėmė gailėtis, kad ištekėjo už Krizo: ,,Geriau būčiau padariusi, kad tėvų būčiau klausiusi: ėjusi už Kebiliaus. Kaip tas manęs norėjo. Kad jis ir našlys, nebejaunas, bet ūkis be skolos. Visa kas naujai statyta. Šiandien galiu nagus nusikrimsti. Vakare rūpesčiai palydi į lovą, ryte vėl rūpesčiai prižadina“, – apgailestauja Ilžė. Vis dėlto laikas ėjo, vaikai augo. Ilžės sūnus Vilius parsivedė žmoną Etmę į namus. Jaunoji šeimininkė su Ilže elgėsi labai nepagarbiai iš karto po vestuvių griežtai pareikšdama, kad ,,imtininkai neprisirašę turėti ant išimtinės dar ir trečią žmogų“. Tai reiškė, kad Anė, Viliaus sesuo, turės išeiti. ,,Tada po ilgų ilgų laikų arba net visame jos amžiuje pirmą kartą sudrebėjo Ilžės Šimonienės širdis. Ne, ji tikrai neatmena tos dienos, tos valandos, kada josios širdis būtų buvusi perimta tokio išgąsčo. Išvaryti į žmones nesuaugusią, jauną mergelę!“ O labiausiai Ilžei širdį suspaudė tuomet, kai jaunoji šeimininkė, nepaisydama savo vyro maldavimų, nusprendė nugriauti senąją klėtį, kurią čia rado jo tėvų tėvai ir kuri, kaip teigė Vilius Šimonis“, ,,savo senoviškumu priminė tuos laikus, kokia sena ir garbinga yra mūsų giminė, kad laisvi mes esame žmonės iš senų seniausių laikų, kad mes lietuvininkai.“ Ilžė privalėjo rūpintis savo anūkais. Sunkiai gyvenanti, senatvės, neteisybės, nesantaikos išvarginta Ilžė sunkiai susirgo ir atgulė į ligos patalą. Keletą savaičių nesikėlė iš lovos, praėjus kiek laiko mirė. Taigi išanalizavus Ilžės paveikslą, galima teigti, kad romane ,,Aukštujų Šimonių likimas“ atskleistas labai sunkiai dirbančios, vaikais ir namais besirūpinančios, savęs netausojančios, tačiau net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis vertybes išsaugojusios moters paveikslas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!