Įdomiausias I. Simonaitytės romano „Aukštųjų Šimonių likimas“ charakteris

Įdomiausias I. Simonaitytės romano „Aukštųjų Šimonių likimas“ charakteris Dažniausiai skaitydami knygas žmonės susižavi kažkuriuo knygos veikėju. Kartais jiems patinka tas veikėjas, į kurį jie jaučiasi labiausiai panašūs, o kartais tas, kurio charakterio savybės ir vertybės visiškai skiriasi nuo jų. Mūsų pamėgti veikėjai gali daug ko išmokyti ir net priversti pakeisti save bei savo mąstymą į geresnę pusę. Romane „Aukštųjų Šimonių likimas“ buvo daugybė skirtingų veikėjų, todėl kiekvienas galėjo susirasti sau įdomiausią. Vienas pagrindinių žmogaus charakterio bruožų, kurį vertinu yra jautrumas. Mano nuomone, jautrumas padaro žmogų žmogumi, todėl kiekvienas turime šią savybę ugdyti. Romane „Aukštųjų Šimonių likimas“ Matas Šimonis buvo mano mėgstamiausiais veikėjas, nes stipriai pasižymėjo jautrumu kitam žmogui, todėl su juo atradau artimiausią ryšį. Romano pradžioje Mato tėvas pasakojo apie kunigaikštį grįžtantį iš karo, o vaikai mintyse kūrė, kaip galėjo visa tai atrodyti. Mato broliai regėjo daug nukautų negyvų kareivių. Jiems atrodė, jog tai atspindėjo kunigaikščio garbę ir didingumą. Tačiau Mato mintys kitokios: „<...> kam žudyti žmones, kam pralieti kraują?“. Matome, jog jis jautrus ir niekada nedarytų nieko blogo kitam. Mano nuomone, Matas buvo jautrios ir svajingos sielos jaunuolis. Nors jautrumas beveik visais laikas buvo laikomas silpnumu, pažeidžiamumu, iš tikrųjų taip nėra. Šių dienų kontekste pastebime, kad dėl jautrumo mūsų žemė ir jos žmonės nepatiria dar didesnių katastrofų. (200) Matome, kad jautrumas pasauliui reikalingas taip, kaip žmogui – vanduo. Taigi, nesunku atspėti dėl ko būtent Matas Šimonis mano širdžiai buvo pats artimiausias. Kita stipriai išryškėjusi Mato savybė buvo ištvermė. Atrodytų, kad jautrus žmogus negali būti ištvermingas, tačiau kartais jautriausi ir būna ištvermingiausi. Ištvermė tai savybė, kurios daugybei žmonių trūksta, bet ji yra išugdoma. Šiame romane ištverme pasižymėjo daug veikėjų, tarp jų ir Matas Šimonis. Palaidojęs visą savo šeimą jis buvo didžioje neviltyje: „Kad tik greičiausiai kristų lazda ant galvos! Būtų geriau!“. Tačiau Matas surado jėgų, paliko savo mieląją tėviškę ir keliavo, kad pratęstų Šimonių giminę, kad žmonės neužmirštų šio vardo. Jis pastatė naujus namus, sukūrė šeimą ir Šimonių vardas vėl tapo žinomas. Mano nuomone, jis vadovavosi ūkininko, kuris buvo pirmas sutiktas žmogus po tėvo ir brolio mirčių, pasakytais žodžiais: „Šiandien reikia užmiršti visa, kas buvo, ir pradėti naują gyvenimą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!