I. Simonaitytės romano ,,Aukštujų Šimonių likimas" aprašymas

I. Simonaitytė patyrė sunkią vaikystę. Būdama penkerių metų susirgo kaulų tuberkulioze ir visam gyvenimui liko raiša. Augo be tėvo, o nuo dešimties metų prižiūrėjo svetimus vaikus. Mokyklos nelankė, todėl skaityti ir rašyti ją mokė motina, taip pat mokėsi pati, vartydama Bibliją, maldaknyges, giesmynus, kalendorius. Literatūrine kūryba rašytoja pradėjo užsiiminėti veikiama Pirmojo pasaulinio karo įspūdžių. Klaipėdos krašto laikraščiuose paskelbė eilėraščių, apybraižų, apsakymų pasivadinusi Evutės, Eglaitės, Sesutės slapyvardžiais. Vienas ryškiausių I.Simonaitytės kūrinių yra romanas "Aukštujų Šimonių likimas". Už jį I.Simonaitytė 1935m. laimėjo Lietuvos valstybinę literatūros premiją.
Romanas prasideda Aukštujų kaimo aprašymu. Autorė pasakoja, jog dabar viskas kitaip. Ant kalno stovi maža, bet jauki bažnytėlė, tačiau joje vargu ar įmanoma sutikti pažįstamų veidų. Pastatyta mokykla, sumodernintos kapinės, jose galima pamatyti daug geležinių kryžių. Simonaitytė pasakoja su meile, vaikystės atsiminimais ir didele nostalgija. Viskas šiame kaime jai pažįstama, miela, jauku. Romane pasakojama apie Šimonių šeimos likimą, per kurį atsiskleidžia ir Mažosios Lietuvos likimas: vokiečių pastangos išnaikinti lietuvybę, svetimos kultūros veržimasis į valstiečių gyvenimą. Pasakojimo metu autorė džiaugiasi, išgyvena ir kenčia kartu su septyniomis Šimonių kartomis.
Kaip ir daugumoje XIX-XX a. kūrinių plačiausiai buvo atskleidžiami moterų paveikslai – šis buvo ne išimtis. Pirmiausia pasakojama apie senąją Šimonienę, Šimonio žmoną. Ji turi keturis sūnus ir dvi dukteris. „Tik vieną rūpestį tepažįsta Šimonienė: savo vaikus užauginti dievo baimėje ir ištikimais karaliaus valdiniais“. Iš šių žodžių suprantama, kad senoji savo vaikus nori išauginti dorais ir tikinčiais piliečiais. Kaip ir kiekvienai motinai, Šimonienei rūpėjo su kokiu žmogumi jos vaikai praleis visą likusį gyvenimą, kokį gyvenimo partnerį pasirinks. Ji labai gerbė vokiečius ir norėjo, jog jos dukra ištekėtų už vokiečio.
Kitas šeimos moters paveikslas Ievos Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“ – Jokūbo Šimonio žmona. Kaip ir senoji Šimonienė, ji gerbė vokiečius ir didžiavosi, jog jos sūnus išvyko į Vokietiją. Tačiau kaip jis grįžo, moteris pajautė, kad sūnus visai susvetimėjo. Beveik nebekalba lietuviškai, vaiką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!