Mažosios Lietuvos atspindžiai I. Simonaitytės romane “Aukštųjų Šimonių likimas”

ĮVADAS

Mažoji Lietuva- istorinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys.

Mažosis Lietuvos kultūra- Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Regiono gyventojų pagrindą sudarė autochtonai skalviai ir nadruviai (vadinami ir vakariniais lietuviais), iš kurių ir kitų baltų genčių susiformavo lietuvininkų bendruomenė – lietuvių etnoteritorinė etnokultūrinė grupė (pasak kai kurių tyrinėtojų, lietuvių subetninė bendrija, arba potautė; Prūsijos lietuviai).

I.Simonaitytė- buvo rašytoja kilusi iš Klaipėdos krašto. Ieva gimė 1897m. sausio 23d. ir mirė 1978m. rugpjūčio 27d. Ieva pradėjo rašyti knygas, nes buvo veikiama siaubingų pirmojo pasaulinio karo vaizdų.Per aštuoniasdešimt vienerius gyvenimo metus Simonaitytė parašė daug įvairiausių kūrinių, bet žymiausi buvo „Vilius Karalius“ ir „Aukštūjų Šimonių likimas“.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinimas su Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija.

2. Kokie Mažosios Lietuvos atspindžiai buvo minimi I.Samonaitytės romane.

TURINYS

Susipažinimas su Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija.

Istorija

Mažoji Lietuva pirmą kartą buvo paminėta šaltiniuose tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jos dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros.

Vokiečių ordinui XIII a. užkariavus vakarinių baltų žemes, Mažosios Lietuvos teritorija faktiškai buvo niekieno priklausomybėje. Dėl nuolatinių puldinėjimų gyvenviečių šioje teritorijoje būta mažai, didžioji jos dalis buvo apaugusi miškais ir giriomis. Šiaurinė ir rytinė Mažosios Lietuvos riba sutapo su 1422 m. Melno sutartimi nustatyta valstybine siena. Ši siena nesikeitė iki pat 1919 m., kai pagal Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos. Dėl pietinės ir vakarinės ribos istoriografijoje vyksta diskusijos, kadangi lietuvių gyventa Prūsijos teritorija, ypač nuo XVIII a. pr., nuolat mažėjo. 1525 m. Ordinas tapo kunigaikštyste, o 1701 m. įėjo į

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!