Moters paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis – Putinas, Marius Katiliškis)

MOTERS PAVEIKSLAS LIETUVIŲ LITERATŪROJE (Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis – Putinas, Marius Katiliškis)

Nuo seniausių laikų kiekvienam individui moters paveikslas – vienas unikaliausių paveikslų visoje žmonijos istorijoje. XX a. viduryje lietuvių literatūroje ne vienas rašytojas kuria drąsios, ryžtingos, kuriančios savo gyvenimą moters paveikslą. Dažniausiai moteris vaizduojama kaip kruopšti, darbšti bei kantri namų šeimininkė, mylinti ir mylima žmona bei mama ir likimui nuolanki būtybė. Literatūroje ir religijoje ji neretai iškeliama kaip labai gerbtina ir svarbi asmenybė. Moters paveikslą lietuvių literatūroje savo kūriniuose vaizduoja Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis – Putinas ir Marius Katiliškis.

Daugelyje lietuvių grožinių kūrinių išaukštinamos moterų dorybės, pabrėžiamas jų vidinio pasaulio grožis. XX a. pradžios neoromantikė Šatrijos Ragana lietuvių literatūrą praturtino moters paveikslu apysakoje „Sename dvare“. Marija Pečkauskaitė – rašytoja, pedagogė, labdarė ir šviesios pasaulėjautos katalikė. Jos vaikystė ir jaunystė prabėgo Žemaitijos dvaruose – Labūnavoje ir Užventyje, kurių aplinka formavo pasaulėjautą, kūrybą, o senasis dvaras buvo jos pamatinių vertybių skleidėjas. Marija Pečkauskaitė dirbo tautos ir jos žmonių naudai : aktyviai bendradarbiavo spaudoje, buvo labai aktyvi patriotė, vertė iš lenkų kalbos , slaugydavo sergančius vienišus senelius ir įkūrė lietuvišką mokyklėlę, prieglaudą bei ambulatoriją. Rašytoja su meile pavaizdavo kilmingą moterį dvaro aplinkoje, bet sunkiai nešančią šeimos naštą. Ji pati turėjo itin glaudų ryšį su savo motina. Šatrijos Ragana parašė apysaką ,,Sename dvare“ iš begalinio ilgesio mirus broliams, motinai bei Užvenčio dvarui atminti. Pati rašytoja yra gimusi ir augusi dvare, o akistata su dvaro kultūra darė įtaką jos pasaulėžiūrai ir vertybėms. Pagrindinė apysakos veikėja mamatė Marija buvo ne tik gera motina, bet ir labai nuoširdi moteris, kuri vertina gamtos grožį bei yra altruistė. Marija yra išsilavinusi, subtiliai jaučianti meną moteris. Aplinkui regėti grožį, svajoti, muzikuoti ir skaityti poeziją kartu su vaikais, būti kiekvieno ,,gailestinga seserimi“ – taip ji suvokia savo pašaukimą. Ji siekia būti gera žmona, nuostabi mama, trokšta harmonijos ir santarvės namuose. Susikaupusias nuoskaudas Marija išlieja popieriaus lape, rašo dienoraštį. Apysakoje mamatė matoma savo dukros Irusios akimis. Liūdesio apgaubta jos būtis bei aplinka, slegia mamatę: ji valdingo vyro žmona, dvaro šeimininkė. Nors jos vyras kitokios pasaulėjautos, kritikuojantis jos negebėjimą prižiūrėti tarnų, ši moteris iki mirties pasiryžusi būti su savo vyru Liudviku. Ponas Jonavičius artimesnis Marijai savo vidiniu pasauliu, tačiau ji — ištikima žmona. Kai šiai moteriai sunku, ji nori pabūti viena, ypač mėgsta šiltas, žvaigždėtas naktis, kai, rodos, dangus priartėja prie žemės. Mamatė rūpinasi ne tik šeima, bet ir kitais žmonėmis, padeda kaimo žmonėms išspręsti kylančias problemas, slaugo sergančius. Ši bajorė yra kilnios sielos moteris, gyvenimą suvokianti kaip tarnystę ir pareigą kitiems. Šatrijos Ragana sukūrusi dvaro moters paveikslą, norėjo parodyti, kad ir dvare galima sutikti turtingos ir taurios sielos moterų. Taigi, galima daryti išvadą, kad XX a. lietuvių prozininkų kūriniuose išaukštinamos moterų teigiamos savybės, kurias galima sieti su tautinio charakterio bruožais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!