Moters paveikslas lietuvių literatūroje (Biliūnas)

Rūpestingos bei šeimą mylinčios moters paveikslas atskleidžiamas XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios publicisto, lyrinės prozos pradininko Jono Biliūno, savo kūriniuose vaizdavusio skriaudžiamųjų likimą bei gyvenusio ir kūrusio realizmo epochoje, apysakoje, „Liūdna pasaka“. Kūrinyje vaizduojamas tragiškas Banių šeimos likimas 1863 metų sukilimo laikotarpiu. Apysakos veikėjai Petras ir Juozapota – Banių šeima – gražūs, vienas kitą mylintys, svajojantys apie geresnį gyvenimą bei nuosavą žemę. Pagrindinė kūrinio veikėja Juozapota yra rūpestinga, be galo mylinti savo vyrą, kartu jie kuria šviesius ateities planus, galvoja apie kūdikį. Jos meilę bei rūpestį išduoda akys, kurios žiba iš laimės, tai išryškina tekste meninė raiškos priemonė palyginimas „kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės.” Ši Juozapotos charakteristikoje ypač ryški akių detalė, atspindi moters vidinę būseną. Apysakoje matomas nuolatinis rūpestis savo vyru, pavyzdžiui, vos tik pabudusi, Juozapota keliasi ruošti vyrui pusryčių. Kartą pabudusi vėliau, moteris iškart puola visko ruošti: „Bijojo, kad Petras, nuo darbo parėjęs, neturėtų laukti.“ Rūpestis bei nerimas kūrinyje išryškėja, kai Petras Banys kartu su kaimynais, slapta, nieko žmonai nesakęs, išeina į mišką pas sukilėlius, Juozapota nuolat apie jį galvoja, laukia grįžtant. Pagrindinės veikėjos nuojauta, taip pat rodo jos atsidavimą šeimai. Naktį, kai Petras kartu su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!