Monetarizmas

Ekonomikoje naudojant įvairius būdus, metodus ir priemones, siekiama pasiekti pusiausvyrą, kad būtų užtikrinta įvairiapusė gerovė t.y., kad būtų pakankamai pinigų, prekių, darbo ir pan. Yra daugybė nuomonių kaip pasiekti kuo geresnių rezultatų ir daugybė ekonomistų turinčių savo pasiūlymų.
Šiame referate aptarsiu monetaristų pasiūlymus ir jų siūlomą monetarinę politiką, kuriai pagrindą suteikė kiekybinė pinigų teorija. Bandysiu išsiaiškinti kokiais būdais jie siekia užtikrinti gerą ekonominę situaciją, kokiais metodais ir aiškinimais remiasi, kaip sprendžia iškilusias problemas, kas joms turi įtakos? Taip pat palyginsiu jų nuomonę su keinsistų ir išsiaiškinsiu pagrindinius jų nesutarimus.
3) universalumo (besikeičiantis pinigų kiekis vienodai veikia visų prekių kainas).
Kiekybinė pinigų teorija teigia, kad bendrasis kainų lygis yra proporcingas pinigų pasiūlai.
Tai reiškia, kad didėjant pinigų pasiūlai didėja ir kainų lygis. Šios teorijos esmę nusako 1911m. I. Fišerio sudaryta mainų lygtis(tapatybė):
M*V=P*Q
čia M – pinigų kiekis apyvartyoje;
V – pinigų apyvartos greitis;
P – bendrasis kainų lygis;
Q – rinkoje parduotų prekių kiekis;
P*Q – nominalusis bendrasis nacionalinis produktas, nulementis pinigų paklausą;
M*V – už prekes sumokėtas pinigų kiekis, nulementis pinigų pasiūlą.
Ši vadinamosios senosios, arba ankstyvosios, kiekybinės pinigų teorijos tapatybė galioja, nes pinigų kiekis, sumokėtas už prekes ir paslaugas per tam tikrą laiką, turi būti lygus pagamintų prekių ir paslaugų vertei. Tapatybė parodo pusiausvyrą ne tik prekių, bet ir pinigų rinkose, nes Ms = Md. Pasikeitus vienam tapatybės elementui vienoje lygybės pusėje, turi keistis ir kita lygybės pusė, kad būtų išlaikyta tapatybė. Pavyzdžiui, jeigu pinigų kiekis padidėtų du kartus, tai bendrasis kainų lygis turėtų padvigubėti. Vadinasi, pinigų kiekio padidėjimas nulemia infliacijos lygį. Anot kiekybinės pinigų teorijos, pinigų kiekio padidėjimas 1% sąlygoja infliacijos padidėjimą 1%, kas padidina nominaliąją palūkanų normą taip pat 1%. Šis infliacijos tempų ir nominaliosios palūkanų normos sąryšis vadinamas Fišerio poveikiu.
Iš mainų lygties išplaukia tai, kad kainų lygis yra tiesiog proporcingas pinigų kiekiui M, jų apyvartos greičiui V ir atvirkščiai proporcingas sandorių skaičiui.
P=M*V/Q
Monetarizmas
Monetarizmas susikūrė kaip kiekybinės pinigų teorijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!