Monetarinė politika ir pinigų istorija

Pinigų istorija yra labai sena, bankininkystė taip pat. Jos atsiradimas siejamas su tais laikais, kai visuotiniu ekvivalentu galutinai tapo brangieji metalai. Žmonės, kurie oficialiai užsiėmė piniginėmis operacijomis, nuolat su savimi turėdavo nešiotis auksą, jį sverti ir t.t tai buvo labai neparanku. Palaipsniui auksas buvo paliekamas auksakalio žinioje, o aukso savininkas gaudavo kvitą. Pradžioje tuo kvitu išreiškiamas aukso kiekis buvo tapatus padėto (disponuoto) aukso kiekiui, tačiau aukso sergėtojai pastebėjo, kad niekada neatsitinka taip, kad kurią nors dieną reikėtų atiduoti visą auksą pagal išduotus kvitus. Todėl jie pradėjo dalį aukso nuomoti už procentus. Rezultate ūkyje pradėjo cirkuliuoti kvitai, kurie šimtu procentų buvo padengti disponuotu auksu, taip pat ir tie, kurie realaus padengimo neturėjo. Kartu tam tikra dalis disponuoto aukso buvo paliekama seifuose kaip rezervas. Būtent taip atsirado bankai – įstaigos, priimančios saugoti pinigus ir teikiančios paskolas.
Lietuvos centrinis bankas yra laikomas Lietuvos bankas, jo pirmtakas, kuris pradėjo veikti 1922m. Lietuvos banko valdytojas buvo V. Jurgutis. Šio banko svarbi patirtis yra labai svarbi, nes 1989m. buvo pradėta kurti savarankiškos pinigų sistemos ir kredito koncepcija ir 1990m. galutinai įkurtas nepriklausomas Lietuvos bankas.
Dažnai pasitaiko, kad žodis, kuris nuolat ir kasdien vartojamas, atstovauja nelengvai nustatomai mokslo sąvokai, kad daiktas, kuris atrodo visai paprastas, gana sunkiai duodasi metodiškai nusakomas. Paprastai manoma, kad pinigai- tai pastovusis ekonominio žmonių santykiavimo tarpininkas. Pinigų funkcijas eina: 1) monetos, 2) valstybiniai ir bankiniai popieriniai pinigai, 3) notos, 4) čekiai, 5) vekseliai, 6) procentiniai popieriai, 7) iždo orderiai, 8) žyminiai ir pašto ženklai, banderolės ir kiti į juos panašūs daiktai.
Pagrindinė, galima sakyti, vienintelė pinigų funkcija yra būti pastoviu tarpasmeninio ekonominio susisiekimo arba santykiavimo tarpininku. Jei vis dėlto kalbama ne apie vieną pinigų funkciją, bet apie keletą, jas galima suskirstyti į mažesniu pogrupius, kad pinigai, tai: 1) mainų įrankis, 2) kapitalų judėjimo tarpininkas, 3) vertės matas, 4) taupymo priemonė.
Pinigų paklausos problema yra painesnė negu visų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!