Mokymosi stiliai: mitas ar tiesa?

Įvadas

Kiekvienas žmogus yra unikalus, unikalus yra ir jo gebėjimai. Vienam žmogui geriau sekėsi mokytis, atrodytu ta pačia medžiagą, skaitant ją, o kitas ne kaip negali ją išmokti tokiu būdų. Vienas geriau įsimini informaciją klausant ją, o kitas turi ją užrašyti. Dėl tokiu skirtingu gebėjimu ir pradėjo formuotis mokymosi stiliai, kurie atitinka kiekvienam žmogui ir jo gebėjimams, prigimčiai. Skirtingi informacijos šaltiniai pateikia skirtingus mokymosi stilių skaičius, tačiau pagrindiniai yra 3 – 4, kai kurie išskiria net 7 mokymosi stilius. Tačiau kai kurie mokytojai ir mokslininkai neišskiria nei vieno mokymosi stiliaus ir teigia, kad tai yra tik mitas ir klaidingą informaciją, arba jų reikšmė yra taip maži, kad jie nepadės jums geriau mokytis arba greičiau įsisavinti informaciją. Tie kurie tiki tuo, teigia, kad tai yra svarbūs dalykas, nes žinodami savo mokymosi stilių jus atliksite savo darbą greičiau ir efektyviau. Taigi šiame rašto darbe aš aptarsiu pagrindinius mokymosi stilius, jų savybės bei kaip tokiems žmonėms lengviau mokytis ir pabandysiu atsakyti į klausimą – ar mokymosi stilių egzistuoja, ar tai yra tik mitas?

Darbo tikslas: išanalizuoti galimus mokymosi stilius ir atsakyti į klausimą: ar mokymosi stiliai egzistuoja?

Darbo uždaviniai:

• Aprašyti ir išanalizuoti mokymosi stilius.

• Panagrinėti ar mokymosi stiliai egzistuoja, ar tai yra tik mitas?

1. Mokymosi stiliai

Analizuodami mokymosi stilius, turime pradėti nuo tuo, kas tai yra, tas mokymosi stilius. Vienodo mokymosi stiliaus apibrėžimo nėra, kiekvienas iš mokslininkų skirtingai apybrėža tą sąvoką, akcentuodami skirtingus objektus savo tyrimuose. Savo baigiamajame magistro darbe (2020), Viktorija Mačiulytė apibrėžia skirtingų mokslininkų ir skirtingų metų mokymosi stiliaus apibrėžimus. Džeimsas ir Gardneris (angl. James ir Gardner) (1985) mokymosi stilių apibrėžia kaip „individualūs mokymosi stiliai plėtojami, kaip paveldimumo, patirties ir dabartinės aplinkos rezultatas, o pagrindinė mokymosi stilių koncepcija grindžiama mintimi, kaip žmonės reaguoja į savo mokymosi aplinką.“(2020, 22 psl.). O pavyzdžiui Dunnas (angl. Dunn) 1990 m. mokymosi stilių kaip: „asmeninių savybių rinkinys, apibrėžtas biologijos ir asmens raidos ypatybių, kuris nurodo, jog sudarius identišką mokymosi situaciją, daliai studentų tai gali lemti veiklos efektyvumą, kitiems – neefektyvumą. Tai taip pat suprantama, kaip asmens būdas sutelkti dėmesį, apdoroti, internalizuoti ir išsaugoti naują ir sudėtingą informaciją.“(2020, 23 psl.). Taigi kaip mes matome, skirtingi mokslininkai skirtingai apibrėžia mokymosi stilių sąvoką ir savo apibrėžimuose jie akcentuojasi į skirtingus aspektus, Džeimsas ir Gardneris (angl. James ir Gardner) didžiausia akcentą kreipią į kompleksinių veiksnių rezultatus, o Dunnas (angl. Dunn) į asmenybės savybės. Šitą teiginį pabrėžia ir patį Mačiulytę, ji sako, kad: „Vieningo, standartiškai apibrėžto mokymosi stiliaus apibūdinimo nėra, tačiau daugumoje jų akcentuojamos asmeninės besimokančiojo savybės ir elgesys“(2020, 23 psl.). Taigi apibendrinat tariant, mokymosi stiliai – tai yra asmeninės savybės ir to žmogaus elgesys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!