Mokslo laimėjimai ir mūsų kasdienybė. Ką apie tai žinote ir manote?

Šiuolaikiniame mūsų gyvenime labai svarbūs mokslo pasiekimai. Mokslininkai kuria ir kuria naujas technologijas, kad žmonėms būtų geriau ir patogiau gyventi. Kiti mokslininkų išradimai padeda lengviau žmonėms suprasti aplinką, kosmosą, keistus reiškinius ar įminti gamtos paslaptis. Taip pat daug pasiekta medicinos, žemės ūkio bei pramonės labui.
Išradimai medicinos srityje suteikia galimybę žmonėms gyventi ilgiau ir išgyti nuo daugelio ligų. Rentgeno spinduliai padeda gydytojams pamatyti mūsų kūno vidų jo neprapjovus. Išradus lazerį be skausmo galima pritvirtinti atitrūkusią tinklainės dalį ir greitai grąžinti regėjimą. Lazeriu galima pašalinti visokias odos ataugas, be skausmo sutvarkyti skaudantį dantį, gydyti inkstų akmenligę ir daug kitų ligų.
Mokslininkai atrado, kaip galima atstatyti „sugadintų“ organų ir audinių veiklą. Pasaulyje plačiai vykdomi kamieninių ląstelių eksperimentai ir tyrimai įrodė, kad kamieninėmis ląstelėmis galima išgydyti įvairias ligas. Persodinimai pradėti vykdyti dėl to, kad pasaulyje nėra tiek donorų, kiek reikia donorinių organų.
Šiais laikais atliekų perdirbimo technologija yra labai pažengusi. Stiklas yra atskiriamas nuo kitų atliekų ir yra sutrinamas bei naudojamas naujam stiklui lieti. Pakuotės iš popieriaus pradėtos gaminti prieš šimtmetį. Tokių pakuočių pranašumas yra tai, jog jos tinkamos perdirbti. Nepaisant to, tik ketvirtadalis popieriaus Lietuvoje panaudojama pakartotinai. Žmonės nesirūpina šiukšlių perdirbimu ir nerūšiuoja atliekų. Lietuvoje nustota rinkti metalą, nes šių atliekų susidaro per mažai. Metalinės dėžutės gaminamos iš aliuminio ir plieno. Šie metalai gali būti ištirpdyti ir vėl panaudoti. Aliuminio perdirbimas ypač svarbus, nes šis elementas aptinkamas tik uolienoje, kuriai išgauti masiškai kertami miškai. Jei visos aliuminio skardinės, išmetamos per metus, būtų sudėtos viena ant kitos jos pakiltų aukščiau Everesto kalno. Vien Lietuvoje susidaro daugiau kaip 50.000 tonų metalo atliekų per metus.
Žemės ūkio technologijos sparčiai tobulėja. Prieš 15 metų pradėta genetiškai modifikuoti įvairius maistinius augalus (sojas, rapsus). Buvo sukurtos klimato svyravimams atsparios veislės. Modifikuoti augalai veši bei veda gausų derlių net ir žemdirbystei nepalankiose vietovėse. Šis maistas yra pigesnis, todėl galima lengviau maistu aprūpinti badaujančias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!