Jaunimas ir suaugusieji kalba dviem skirtingomis lietuvių kalbomis. Ką apie tai manote?

Mano pasirinkta tema yra kalba, o potemė „Jaunimas ir suaugusieji kalba dviem skirtingomis lietuvių kalbomis. Ką apie tai manote?“ Šią potemę pasirinkau todėl, kad tai gana aktualus ir diskutuotinas nūdienos reiškinys. Lituanistai šiandien vis garsiau prabyla apie tai, kad lietuvių kalba atsidūrė dideliame pavojuje, net prie išnykimo ribos, nes tiek suaugusieji, tiek jaunimas kaip įmanydami teršia ją įvairiomis kalbos šiukšlėmis. Visuomenė, savo ruožtu, atkerta, kad tai viso labo tik svaičiojimai, kad, jei vartosime tą išpuoselėtą bemaž „muziejinę“ kalbą, prarasime jos natūralumą, gyvumą, galų gale vaizdingumą. Kyla klausimas kaip yra iš tikrųjų? Atsakymas, kaip dažniausiai būna, yra maždaug per vidurį. Toliau savo kalboje ir pamėginsiu paieškoti to vidurio.
Pirmiausiai reikia pripažinti, kad žargonizmais, svetimybėmis ir kitomis šiukšlėmis savo kalbą teršia ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji. Skiriasi tik tų „teršalų“ prigimtis. Jeigu pažvelgsime į istoriją, matysime, kad lietuvių kalbą nuolat sąlygojo kitos kalbos, kaip antai LDK valdymo laikotarpiu visuomenės kalboje buvo daug slaviškos, lenkiškos ir kitų kalbų prigimties žodžių. Lietuvą okupavus carinei Rusijai, vėliau sovietų sąjungai, plačiai paplinta rusiškų ir lietuviškų žodžių mišrūnai, kurie sėkmingai vartojami ir šiandienos suaugusiųjų kalboje. Dažnas mieliau vartoja slovikas vietoje stiklainis, baranka vietoje riestainis, dukofke vietoje orkaitė, fortke vietoje orlaidė, dadėjau vietoje pridėjau, petruška vietoje petražolė, morkava vietoje morkinė ir panašiai. Šalia viso to nereikėtų pamiršti ir žemesnio socialinio sluoksnio suaugusiųjų vartojamus šlykščius rusiškus keiksmažodžius, kuriuos net liežuvis neapsiverčia čia paminėti. Tačiau visos minėtos kalbos šiukšlės lietuvių kalboje yra daugmaž nusistovėjusios ir didelė dalis visuomenės juos toleruoja ir sėkmingai vartoja. Aišku, lituanistai deda daug pastangų, kad tai išgyvendintų, bet yra kaip yra. Ir tokie žodžiai mišrūnai bei keiksmažodžiai, švelniai tariant, yra tarsi savaime suprantami, ko negalima pasakyti apie jaunimo kalbą. Tačiau vėlgi negalime taip drąsiai teigti, kad suaugusieji vartoja tik kalbos šiukšles, juk dar daug žmonių, o ypač mūsų močiutės ir seneliai yra išlaikę savo tėvų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!