XIX a. pabaiga – XX a. pradžia - avangardinių literatūros krypčių visuma, pagrindinis jo bruožas – naujumo ir originalumo siekis, priešinimasis praeities meno taisyklėms. Modernistinei literatūrai būdingas nepatiklus požiūris į žmogų, jo prigimtį, jo pažinimo galias. Gimsta iš krizės pasaulėjautoje, nebeaiškus kas yra dora, o kas ne. Mene modernizmas apima naujas literatūros ir menų kryptis.
Modernizmas literatūroje susijęs su meno ir filosofijos pažiūrų kitimu – dvasinės tuštumos, susvetimėjimo, žmogiškųjų ir krikščioniškųjų vertybių krizės apraiškomis, galutinių tiesų nebuvimu, gyvenimo kaip problemos, tikrovės kaip chaoso ir egzistencinio absurdo suvokimu. Moderniajai literatūrai būdinga tradicijų ir autoritetų neigimas, naujumo siekis, antisubjektyvizmas, kolektyvizmas, klasikinio ir romantinio pasaulėvaizdžio ardymas, atsisakymas realistiškai vaizduoti tikrovę , atsiribojimas nuo socialinio konteksto, domėjimasis žmogaus psichika, vadinamosios nelaimingos sąmonės vaizdavimas, kalbėjimas simboliais, abstrakcijomis, mito iškėlimas, ekspresionizmas, magiškasis realizmas, eksperimentai su menine kalba, siužetu. Kūrinio veikėjas dažniausiai apmąsto savo tapatybę ir prieina prie išvados, kad neįmanomas vientisas savo aš suvokimas, asmenybė yra susiskaldžiusi į daugybę pavidalų.
Filosofinis pagrindas – egzistencializmas - XX amžiuje atsiradusi filosofijos srovė, akcentuojanti individualumą, individo laisvę bei subjektyvumą, taip pat pasirinkimo ir atsakomybės svarbą žmogaus gyvenime. Mėginamas atsakyti, kodėl žmogus būna šioje žemėje, kokia to priežastis.
• Siorenas Kierkegoras - danų filosofas, šiuolaikinio egzistencializmo pradininkas. „Gėris – tai laisvė. Laisvė – tai siekimas „būti pačiu savimi“. Kierkegoras nesutiko su racionalistais, kad žmogaus esmė – jo protas. Žmogus, anot jo, visų pirma – aistra. Egzistencija nėra išorinis objektas. Ją galima tik išgyventi. „Tikrovė yra vidinis pasaulis“.
• Artūras Šopenhaueris – pesimistas, Prioritetas teikiamas žmogaus vidiniams pasauliui, o išorinis pasaulis yra kančių buveinė, kėlė idėją Apie asmenybės išskirtinumą, priešinosi miestietiškai visuomenei.
• Frydrichas Nyčė – nihilistas, kritikavo religiją, „Dievas mirė! Dievas mirė viesiems laikams! Ir jį nužudėme – mes!“ Anot jo, kol žmogus nepradėjo ieškoti moralės, tol jis buvo moralus, moralė sugadino žmogų, todėl moralė ydinga.
• Impresionizmas – vaizdavo pasaulį per individo suvokimą, nes objektyvusis...
Šį darbą sudaro 637 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!