Modernioji literatūra ir jos bruožai

Vakarų Europoje literatūros modernėjimo pradžia siejama su prancūzo Šarlio Bodlero poezijos knyga „ Blogio gėlės“, pasirodžiusia 1857 m. Nuo to laiko iki XX a. pr. pasaulį išvydo daug dailės, muzikos ir literatūros kūrinių, kurie griovė tradicinį meno supratimą – vaizduoti pasaulį, perteikiant jo ydas arba idealą. Menas ima kratytis mokytojo, švietėjo, mokslininko vaidmens, vertinamas individualumas ir orginalus požiūris. Menas atsisako kam nors tarnauti – tampa pats sau vertybe. Moderniojoje poezijoje nėra iš anksto duoto ir stabilaus turinio peizažų. Peizažo ar kito objekto reikšmė atsiskleidžia tuo metu, kai į jį žvelgiama ir priklauso nuo žiūrinčiojo nuotaikos, jausmų, gebėjimo įsižiūrėti. Modernus požiūris į pasaulį yra nuolat klausiantis – reikšmes reikia rasti, stebimą dalyką perprasti, atidžiai įsižiūrėti.
XX a. pradžioje lietuvių literatūros modernėjimas buvo palaipsnis ir kiek vėluojantis procesas. Lietuvos menas ir literatūra iš Vakarų Europos perima impresionizmo ir simbolizmo stilistines kryptis, ryškėja ekspresionistinis vaizdavimo būdas. 2-ajame dešimtmetyje Europoje, o Lietuvoje – 3-iojo dešimtmečio pradžioje formuojasi triukšmingų futuristų judėjimai. Skirtingos stilistinės kryptys neretai susipina viename kūrinyje ir veikia įvairius literatūros žanrus.
XX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje neoromantikų idėjas perėmė kai kurie jauni lietuvių poetai, meno, ypač poezijos, autonomijos šalininkai. Siekdami sujungti savo spontaniškas pajautas su bendresniais žmogaus gyvenimo prasmės apmąstymais, jie pasuko į simbolizmą – Vakarų Europos literatūroje žinomą, bet gana išsisėmusią modernistinę kryptį.
Lietuvių simbolistai Balys Sruoga, Faustas Kirša, Vincas Mykolaitis – Putinas norėjo ne kopijuoti, o perkurti tikrovę, už regimojo pasaulio pavidalų ieškoti paslaptingo jų turinio. Simbolistų poezijos žmogus pasaulyje jautėsi svetimas, vienišas, dažnai apimtas jam pačiam nesuprantamo liūdesio, nuolat siekiantis aukštesnės būties. Simbolistams artimas dvilypis pasaulio matymas, dviejų skirtingų nuotaikų ir vertybių – liūdesio ir džiaugsmo, žvaigždėtų nepasiekiamų tolių ir žemės – priešprieša. Daug dėmesio buvo skiriama eilėraščio skambumui – rimui, ritmui, aliteracijoms ir asonansams.
Tuo metu Rusijos universitetuose literatūrą studijavęs Balys Sruoga bendravo su rusų poetais modernistais. Ėmė rašyti „kitokius“, „naujoviškus“ eilėraščius. Sruoga...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!