Mineralų ir uolienų skirstymas

Mineralas – tai cheminis junginys (rečiau elementas), kuriam būdingos tam tikros cheminės ir fizinės savybės. Jis susidaro Žemėje vykstančių procesų metu. Mokslas apie mineralus – mineralogija. Ji nagrinėja sudėtį, savybes, kilmę, išplitimo dėsningumus, panaudojimo galimybes, vienų mineralų virtimo kitais sąlygas.
Įvairių mineralų cheminė sudėtis nevienoda. Ji užrašoma formule, kuri randama mineralų cheminių elementų svorio procentus dalinant iš atitinkamos atominės arba molekulinės masės. Taip gaunami atominiai arba molekuliniai kiekiai. Formulėje jie pakeičiami proporcingumo koeficientais.
CuFeS2 – tai empyrinė mineralo formulė. Naudojamos ir vadinamos struktūrinės formulės, kuriose atsispindi cheminės jungties tipas, svarbiausios mineralo sudėties komponentas. Pavyzdžiui, muskovito empyrinė formulė H2KAL3Si3O12, o struktūrinė – KAI2 [ALSI3O10] (OH)2 . Struktūrinė formulė rodo cheminės jungties tipą ir atskirų cheminių elementų tarpusavio ryšį.
Izomorfinių mišinių formulėse dedamas kablelis. Pavyzdžiui, mineralas olivinas yra dviejų mineralų – forsterito – Mg2(SiO4) ir fajalito – Fe2(SiO4), kurie randami ir atskirai, izomorfinis mišinys. Olivino formulė yra (Mg,Fe)2(SiO4). Jeigu izomorfinės priemaišos nedaug, tai ji formulėje neįrašoma. Minerale gali būti ir mechaninių priemaišų, kurios taip pat formulėje neatsispindi.
Gamtoje randami pavieniai (monokristalai), dėsningai suaugę (dvynukai), ir apytikriai taisyklingai bei netaisyklingai suaugę (monomineraliniai ir polimineraliniai agregatai) mineralų kristalai.
Monokristalas. Taisyklingos formos mineralų kristalai pasitaiko retai. Tačiau kai kuriuos mineralus galima pažinti pagal kristalų formą. Pavyzdžiui, granatams būdingi rombododekaedro, kalcitui – romboedro, turmalinui – prizmės formos kristalai. Vienų mineralų kristalų sienelės yra veidrodiškai lygios, kitų – rauplėtos, laiptuotos, štrichuotos. Kristalų sienelių paviršiaus nelygumai taip pat padeda mineralą pažinti.
Dvynukas – tai dėsningas vieno mineralo dviejų kristalų suaugimas, kuriame vienas kristalas yra lyg veidrodinis kito atspindys, vienas kristalas kito atžvilgiu pasuktas 180o. Taip kristalams suaugant, du vienodi kristalinių gardelių tinkleliai sutampa mazgais ir susidaro bendras abiems kristalams tinklelis. Kartais suauga trys, keturi, penki kristalai. Būna ir polisintetinių dvynukų.
Gali suaugti įvairių mineralų arba vieno mineralo skirtingų polimorfinių atmainų, įvairių singinijų kristalai. Tai epitaksinis suaugimas, pvz., ortoklazo ir kvarco suaugimas.
Mineralų netaisyklingos formos grūdelių arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!