Mikrokompiuteriai

4. Mikrovaldiklio architektūra...................................................................................8psl
5. Mikrokopiuterių procesoriai.................................................................................11psl
6. Procesorių struktūros............................................................................................12psl
7. Mikrokompiuterių išoriniai įtaisai........................................................................16psl
8. Duomenų paruošimo ir informacijos įvedimo įtaisai...........................................17psl
9. Informacijos išvedimo įtaisai...............................................................................19psl
10. Naudota literatūra.................................................................................................21psl
Ižanga
Šeštajame dešimtmetyje valdymo specialistai kaip svarbiausią tyrimo ir skaičiavimo įrenginį naudojo analogines skaičiavimo mašinas. Per po­rą dešimtmečių neregėtai sparti elektronikos bei skaitmeninės technikos raida tą situaciją iš esmės pakeitė — vietoj analoginių imta naudoti skait­menines skaičiavimo mašinas — kompiuterius. Iš pradžių jie buvo naudo­jami labai sudėtingose procesų valdymo sistemose, tačiau, padidėjus elek­tronikos elementų integracijai bei sumažėjus kompiuterių matmenims bei kainai, juos pradėta naudoti ir lokalinėse automatizavimo sistemose. Kompiuterių naudojimo procesams automatizuoti istorijoje galima apy­tiksliai skirti šiuos etapus:
pradinis etapas — nuo 1955 m.,
tiesioginio skaitmeninio valdymo pradžia — nuo 1962 m.,
minikompiuterių naudojimo pradžia — 1967 m.,
mikrokompiuterių taikymo procesams valdyti pradžia — 1972 m.
Reikia pažymėti, kad automatizavimo sistemose panaudojus mikro­kompiuterius, iš esmės pasikeičia ir išsiplečia jų kokybė bei galimybės. Jau yra sukurta nauja, vadinamoji šiuolaikinė, valdymo teorija, leidžianti visapusiškai panaudoti skaitmeninės technikos privalumus ir galimybes sprendžiant tiek proceso kintamųjų bei parametrų matavimo, tiek ir val­dymo problemas. Savaime suprantama, kad nemokant šios teorijos pagrin­dų, nebus įmanoma efektyviai naudoti kompiuterių gamyboje.
Skirtingai nuo analoginių skaičiavimo mašinų, kuriose bet koks fizikinis arba mate­matinis dydis realizuojamas įtampa, poslinkiu ir kt., skaitmeninėse skaičiavimo maši­nose (SSM) duomenys pateikiami skaičių arba raidinių simbolių pavidalu. Žinoma, tai ne bet koks simbolių rinkinys, o tam tikra jų sistema. Elektroninėse skaitmeninėse skaičiavimo mašinose taikomos pozicinės skaičiavimo sistemos. Tokios skaičiavimo sistemos, kaip, pavyzdžiui, romėniškoji nepozicinė, skaičiavimo technikai netinka dėl to, kad jos gremėzdiškos ir jų sudarymo taisyklės labai sudėtingos
Pozicine vadinama tokia skaičiavimo sistema, kurioje skaitmens reikšmė daugiažen­kliame skaičiuje priklauso nuo jo padėties (pozicijos) tame skaičiuje. Gali būti įvairių pozicinių skaičiavimo sistemų, žiūrint, koks jų pagrindas: dešimtainė, kurios pagrin­das dešimt, aštuonetainė, kurios pagrindas aštuoni, dvejetainė, kurios pagrindas du, penketainė, kurios pagrindas penki ir t.t.
Skaitmeninių skaičiavimo mašinų tipai, jų charakteristikos ir darbo rėžimai
Ketvirtosios kartos mašinų tobulinimo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!