Darnaus vystymo apibrėžimas pirmą kartą buvo suformuluotas 1987 m. Jungtinių Tautų sudarytos specialios Aplinkos ir plėtros komisi­jos ataskaitoje „Bendra mūsų ateitis". Šioje ataskaitoje buvo ban­dyta išdėstyti darnaus vystymo koncepciją - tai toks vystymas, kuris ten­kina dabartinius visuomenės poreikius, bet kartu nemažina ateinančių kartų galimybių tenkinti savuosius [12]. Daugelis mokslininkų bei politikų kri­tikavo neišsamų šio teiginio apibrėžtumą ir nevienareikšmes interpretaci­jas, tačiau iki šiol tai yra pagrindinis ir plačiausiai vartojamas darnaus vys­tymo apibrėžimas.
Darnus vystymas turi būti pagrįstas ne vien aplinkosaugos ir ekono­minių interesų derinimu. Jis turi užtikrinti socialinį teisingumą valstybės viduje bei valstybių santykiuose. Viena didžiausių kliūčių, trukdančių įgy­vendinti darnų vystymą, yra skurdas.
• visuomenės vystymasis ateityje turi užtikrinti, kad ekonominė pažanga bus naudojama ne tik žmogaus, bet ir aplinkos labui.
Darnaus vystymo (sustainable development) terminas į kitas kalbas verčiamas įvairiai - harmoningasis vystymasis, tausojamasis vystymasis, tvarus vystymasis, tvari plėtra, darni plėtra, subalansuotoji plėtra, tolydi (stabili, harmoninga) plėtra.
Darna nėra skaitmeninio balanso tarp visų trijų aplinkos apsaugos, ekonominės ir socialinės koncepcijos aspektų, jų tikslų bei poreikių, nors juos derinti yra būtina, ir tai sudaro prielaidas koncepcijai įgyvendinti. Dar­nos indikatoriai (rodikliai) dažnai yra integruoti ir rodo visuomenės būvį: vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, saugomų teritorijų plotas ir kiti, nesu­siję su skirtingų interesų derinimu.
Spartėjant globalizacijos procesams pasaulyje, darnaus vystymo nuo­statas įmanoma įgyvendinti tik bendromis tarptautinėmis pastangomis. Nuostatą, kad darnus vystymas yra pagrindinė ilgalaikė visuomenės rai­dos ideologija, Rio de Žaneiro konferencijoje savo parašais patvirtino 170 šalių vadovai. 2002 m. Johanesburgo konferencijos, kurioje dalyvavo 193 pasaulio valstybių delegacijos, pagrindinė mintis buvo ta, kad jau yra pa­siektas darnaus vystymo progresas, tačiau pats procesas vyksta per lėtai. Būtina suderinti priemonių įgyvendinimo planą tarptautiniu mastu.
Dažniausiai skiriamos dvi valstybių kategorijos: išsivysčiusios ir be­sivystančios šalys. Skirtumų tarp šių valstybių kategorijų yra daug, tačiau jos turi ir bendrų požymių. Besivystančioms valstybėms būdingas labai spartus gyventojų skaičiaus augimas, skurdas, lyčių nelygybės, švietimo ir kitos socialinės problemos. Išsivysčiusios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!