Menininko ir visuomenės santykis lietuvių literatūroje (rašinys)

Menininkai, rašytojai – vieni iš visuomenės sluoksnį sudarančių žmonių, kurių pasaulyje buvę gausu nuo pat antikos, viduramžių iki pat dabarties. Tačiau ne visais laikais jie buvo vertinami, priimami su šiluma, pagarba - viduramžiais rašytojo profesija buvo laikoma tokiu pat amatu kaip ir batsiuvio ar dailidės profesija, na o vėlesniu laiku, pvz.: XIX a. – XX a., ši profesija tapo žmogui ne tokia priimtina, kartais net atbaidančia, apkartinančia gyvenimą. Todėl dažnas kūrėjas, negalėjęs prisitaikyti prie šios atskirties, ėmėsi darbo aprašinėti šią problemą savo poezijoje, prozoje. Vieni iš tokių rašytojų – XX a. lietuvių modernistai Jurgis Savickis ir Vincas Mykolaitis – Putinas.
Dažno rašytojo yra teigiama, jog kūrėjas, menininkas, kuris yra nesuprastas visuomenės, yra jos atstumiamas ir dėl to kenčia. Šį teiginį pagrindžia ir XX a. lietuvių moderniosios prozos kūrėjas, ekspresionistas, ironijos meistras Jurgis Savickis savo kūrinyje „Fleita“. Pagrindinis šio kūrinio veikėjas – muzikantas, fleitistas, inteligentas Žiogas, kuris aštuoniolika savo gyvenimo metų praleido dirbdamas teatre „Žydroji tulpė“. Artistas aplinkinių buvo gerbiamas, mėgstamas, tačiau jis uždirbdavo tik tiek, kiek reikėjo drabužiams ir kambarėliui. Žiogas visą savo gyvenimą paskyrė muzikai, savo instrumentui, tačiau išgirdęs diagnozę, jog jis susirgo sunkia plaučių liga, yra priverstas palikti savo mėgstamą darbą teatre ir radikaliai pakeisti savo gyvenimą. Atsisveikinęs su kolegomis ir iš teatro direktoriaus gavęs paguodos žodžių bei truputėli pinigų, muzikantas nusprendžia paprašyti vienintelių savo giminaičių Viksvų, gyvenančiu kaime, pagalbos. Žiogą iki Viksvų pasiūlo pavėžėti malonus ūkininkas, jie abu kelionės metu yra ironiškai lyginami pasakotojo, menininkas visą aplinką mato tarsi teatrą, saulę tarsi prožektorių, na o ūkininkas tik juokiasi, nereikalauja už kelionę mokesčio ir kviečia Žiogą į smuklę. Muzikantui pagaliau atvykus pas gimines jis jų yra pasitinkamas kaip ponas, jam specialiai yra įrengiami patogumai seklyčioje, duodamas „baltas porcelianinis bliūdas“, kuris „būdavo tik retai išimamas, kunigėliui apsistojus ar gydytojui apsilankius.“ Negana to, giminės prašo, jog jis jiems pagrotų. Ir vėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!