Melioracijos įrenginių būklė ir ateitis

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, nes kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemes. Melioracija Lietuvoje yra labai svarbi, nes apie 90 % visos žemės ūkio produkcijos išauginama nusausintose žemėse. Žemių sausinimas pašalina drėgmės perteklių ir sureguliuoja dirvožemio vandens režimą, skatinantį dirvožemio mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos intensyvesnį vystimąsi, padidina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje, tręšimo efektyvumą ir daugelio dirvožemių derlingumą.
Intensyviai nusausintose dirvožemiuose pavasarį galima sėti 2-3 savaitėm anksčiau negu nenusausintuose dirvožemiuose, taip pat pagerėja žemės ūkio mechanizmų darbo sąlygas. Vadinasi žemių sausinimas techninėmis arba kitokiomis priemonėmis gerina nepalankias gamtines naudojamų žemių sąlygas žmonių poreikiams tenkinti.
Lietuva tarp daugiausiai melioruotų žemių turinčių valstybių , pagal melioruotų žemių santykį su dirbamų žemių plotais, yra viena iš pirmaujančių. Tokius didelius žemės melioravimo tempus lėmė sovietiniais laikais valstybės vykdoma politika. Dėl didelių žemių melioravimo mastų ir ypač dėl didelių melioravimo tempų buvo priimta ir abejotinų techninių sprendimų. Be reikalo buvo didinami dirbamų laukų plotai manant, kad taip žymiai padidės mechanizmų našumas, sumažės produkcijos savikaina.
Dėl abejotinų techninių sprendimų neigiamai įtakoti kai kurie kraštovaizdžio komponentai: vertingi natūralių pievų ir pelkių biotopai pakeisti į kultūrinių pievų ir ganyklų biotopus, kurie skurdesni ekologiniu, ypač biologinės įvairovės, požiūriu; pažemintas kai kurių ežerų vandens lygis, dėl ko žymiai pasikeitė augmenijos ir gyvūnijos bendrijų rūšinė sudėtis; sunaikintos krūmų ir miškų juostos, kuriomis migruodavo gyvūnai; sumažėjus želdinių nusausintose plotuose, padidėjo vėjo ir vandens sukeliama dirvožemio erozija; nusausinus kai kurias pelkes, labai pakito dirvožeminio ir gruntinio vandens režimas, sustabdyti durpėdaros procesai.
Dalis neefektyviai nusausintų žemių yra neproduktyvios. Dažniausiai jos apleistos ir nenaudojamos. Įrengtų melioracijos įrenginių būklė blogėja, plotai apauga pelkine augalija, kiti transformuojasi į krūmynus arba mišką.
1991 m. Lietuvoje dar buvo nusausinta per 16 tūkst.ha, tačiau nuolat mažėjant lėšoms dabar naujų sistemų beveik neįrengiama, atliekamas tik būtiniausias senųjų remontas. Šalyje dabar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!