Kukurūzinių grūdų mikrobiologinės būklės įvertinimas

Įvadas Šiltėjantis klimatas bei įvairūs pasiekimai selekcijos srityje sudaro palankias sąlygas auginti šilumai reiklius augalus. Dar prieš dešimt metų kukurūzai buvo auginami tik silosui. 2010 metais kukurūzų silosui buvo apsėta 6,2 tūkst. ha, 2014 metais šis plotas padidėjo iki 13,6 tūkst. ha, o 2019 metais buvo deklaruota jau 26 tūkst. hektarų kukurūzų pasėlių. Tačiau šiuo metu išvedus ankstyvas kukurūzų veisles, kurių biologiškai aktyvių temperatūrų suma reikalinga kukurūzų subrendimui yra 1800 - 2200 (FAO 180-220), vis didesnis dėmesys skiriamas kukurūzų auginimui grūdams (Zscheischler J. et. ai, 1984; Jakobs G., 2010; Auškalnienė O., 2014; Jakštaitė A. ir kt., 2009; Čaikauskas V., 2009). Kukurūzai - pagal išaugintos biomasės kiekius yra seniausiai išvesti ir derlingiausi kultūriniai augalai pasaulyje. Galimas biopotencialas apie 40 t ha"1 sausųjų medžiagų. Lietuvos klimatinės sąlygos leidžia pasiekti 23 - 28 t ha"1 biomasės ir 12 - 13 t ha"1 grūdų biopotencialą. Taigi kukurūzų grūdai, turintys aukščiausią virškinamumą, puikiai tinka tiek maistui, tiek gyvulių ir paukščių pašarui. Beje ekonomistų paskaičiavimais kukurūzų auginimas - pelningiausia veikla ir stambiems ir mažiems ūkiams (Aleksynas A. ir kt., 2011; Berendouk C., 1988; Augsten F., 2011; Ottmar F., 2012). Siekiant efektyviai išnaudoti trąšų poveikį kukurūzams, būtina parinkti tikslias trąšų normas, tenkinančias augalo augimo bei vystymosi poreikius ir užtikrinančias didelį derlingumą (Aleksynas A. ir kt., 2011; Ottmar F., 2012). Kukurūzai - šiltųjų kraštų augalas, visame pasaulyje auginamas ir pašarams, ir grūdams. Naujas hibridines kukurūzų veisles įmanoma auginti ir atšiauresnėmis klimato sąlygomis. Darbo tikslas - nustatyti kukurūzų grūdų mikrobiologinius rodiklius. Mūsų tyrimų tikslas nustatyti, tręšimo azoto trąšomis poveikį kukurūzų auginamų grūdams brandai, bei derliaus struktūros elementams. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti kukurūzų grūdų mikrobiologinius rodiklius 2. nustatyti optimalų kukurūzų augalų mineralinės mitybos lygį. | 3. ištirti kukurūzų vystymosi ypatybes bei nustatyti ar Lietuvos klimatinėmis sąlygomis kukurūzai subrandina grūdų derlių. 4. išanalizuoti kukurūzų grūdų mikrobiologinių rodiklių pokyčius ir tendencijas. Darbo metodai. Sisteminė ir loginė analizė, lyginamuoji ir statistinė analizė. 1.KUKURUZINIŲ GRŪDŲ MIKROBIOLOGINĖS BŪKLĖS TEORINIAI PAGRINDAI 1.1.PAGRINDINĖS KUKURŪZŲ BURBUOLIŲ IR GRŪDŲ SAVYBĖS Kukurūzai yra derlingiausi grūdiniai augalai. Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai iš hektaro prikuliama 8,17 t kukurūzų grūdų. Lietuvoje gamybiniuose plotuose kukurūzai grūdams pradėti auginti 2014 m. Jie pjaunami javų kombainais. Tyrimais nustatyta [1; 2; 3], kad kuliant ilgastiebius kukurūzus, kombaino laidumą riboja leistinieji kūlimo grūdų nuostoliai (0,2 %) ir ant kratiklių numetamų iškultų grūdų dalis (20 %). M.C. Estler [4] tyrė skirtingus kukurūzų nuėmimo būdus. Jis rekomendavo kulti tik pribrendusias burbuoles, nes stiebų pašarinė vertė menka. Kasmet Lietuvoje auginami vis didesni kukurūzų plotai ir pagaminama vis daugiau grūdų. Svarbiausia pasiekti, kad pašaras būtų labai geros fermentacijos kokybės, kad jame būtų išsaugota kuo daugiau maisto medžiagų bei energijos, esančios silosuojamoje žaliavoje. Kukurūzų auginimas, palyginti su javais, nereikalauja ypatingų sąlygų, taip pat ir bendros sąnaudos mažesnės, negu javų derliui išauginti. Šie augalai gerai tinka ir ekologinėje žemdirbystėje, nes jų masiškai neužpuola pavojingos ligos ir kenkėjai, todėl jie turi pranašumą, palyginti su kitais augalais. Vieta sėjomainoje ir sėja. Dirvo­žemiui kukurūzai nėra reiklūs. Jie gerai auga įvairiose dirvose, tačiau gausesnis derlius gaunamas priesmėlio ir drenuo­tuose priemolio dirvožemiuose. Kuku­rūzai nemėgsta užmirkusių dirvų, ypač jautriai reaguoja į dirvožemio suslėgimą. Kukurūzai - grūdinis augalas, kilęs iš Centrinės Amerikos. Kolumbui atradus Ameriką, kukurūzai buvo įvežti į Europą ir pradėti auginti prie Vidurže­mio jūros esančiose šalyse, o vėliau - ir toliau į šiaurę nutolusiuose kraštuose. Pradžioje kukurūzai buvo auginami grūdams. XIX a. viduryje Prancūzijoje iš jų pradėta gaminti silosą. Lietuvoje kukurūzai auginti pradėti 1960-1963 m.; Žemdirbystės institute išvesta veislė Dotnuvos I. 1992 m. Panevėžio r. pasėti naujų, anksti pribręstančių užsienietiškų veislių kukurūzai. Nuo tada ši kultūra Lietuvoje ėmė plisti ir šiuo metu augi­nama jau daugelio rajonų ūkiuose. Nerekomen­duojama sėti giliuose kloniuose ar pamiš­kėse, nes augalams gali pakenkti šalnos. Arti miškų pasėtų kukurūzų tyko ir kitas pavojus - tik užsimezgus burbuolėms, šernų kaimenės apsigyvena pasėliuose ir nesiėmus priemonių gali juos visiškai sunaikinti. Patys geriausi priešsėliai kukurū­zams - pūdymai, kaupiamieji ir ankštiniai augalai. Jei kukurūzai sėjami po javų, reikia nuskusti ražienas, o sunkesnės gra­nuliometrinės sudėties dirvas iš rudens suarti. Pavasarį, kai dirva įšyla iki 8-10 °C, kukurūzai pradeda dygti.Tokia tempera­tūra sėklų įterpimo gylyje (4-6 cm) nu­sistovi, kai pradeda žydėti ievos. Kartais baiminamasi anksti sėti dėl galimų šalnų, bet kukurūzai be didesnės žalos pakenčia -4-5 °C. Nuo šalčio augimo kūgelį saugo jį gaubiantys išoriniai lapai. Kukurūzai sėjami atsižvelgiant į turimą sėjos ir derliaus nuėmimo techniką paliekant 62,5-80 cm tarpueilius. Optimalus pasė­lio tankumas priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, dirvožemio drėgnumo, hibridinės veislės savybių ir kitų veiksnių. Tręšimas. Kukurūzus reikia tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis atsižvel­giant į laukiamą derlių ir dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį. Reko­menduojama dalį fosforo išberti kartu su sėkla. Tam tinka amofosas, kadangi jo sudėtyje yra ir azoto, kuris reikalingas augalams ankstyvaisiais tarpsniais, ypač jei pavasarį orai būna nepalankūs. Kad pakaktų azoto, jo augalai turėtų gauti apie 160-200 kg/ha. Fosforas turi įtakos kukurūzų energijos apykaitai, tad kai jo trūksta, lapai įgauna violetinį atspalvį, galiukai ruduoja ir nyksta. Šiuo elementu reikėtų tręšti 100-150 kg/ha. Fosforą ir kalį galima pilti iš rudens, trąšas privalu gerai sumaišyti su dirvožemiu. Kalis reika­lingas ne tik cukrui ir krakmolui gaminti, bet turi įtakos augalų tvirtumui, atsparu­mui nuo išgulimo. Kukurūzams reikėtų skirti 180-250 kg/ha K20 ir nepamiršti mikroelementinių trąšų. Piktžolių kontrolė. Kukurūzai - vieni jautriausių piktžolėms augalų, ypač ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Literatū­roje nurodoma, kad net 1-6 piktžolės/m2 dygstančių kukurūzų pasėlyje, sumažina jų derlių 10-30 t/ha. Kadangi kukurūzai silosui sėjami vėliau negu daugelis javų, didelę dalį dygstančių piktžolių galima sunaikinti akėjant. Šie augalai sėjami 4-6 cm gyliu, todėl juos galima akėti ir po sėjos. Vėliau, nenaudojant brangių herbicidų, gana sėkmingai didelę dalį trumpaamžių, pavasarį ar vasarą dygs­tančių piktžolių galima naikinti purenant tarpueilius. Vienaskiltes daugiametes piktžoles, ypač varputį, reikėtų naikinti rudenį arba pavasarį, likus 3 savaitėms iki sėklos guolio ruošimo, naudojant Lietu­voje registruotus herbicidus. Atlanka atskirais metais aptinkamos pasėliuose. Šaknų ir stiebo puviniai, kuriuos sukelia įvairių rūšių grybai (Fusarium culmorum, Gibberellazeae ir kt. grybai), jau pirmai­siais vystymosi tarpsniais pažeidžia šak­nis ir apatinę stiebo dalį, o po žydėjimo - visą stiebą. Šios ligos pažeistų kuku­rūzų grūdai būna prastesnės kokybės. Prevencinės priemonės - atsparių veislių parinkimas, subalansuotas tręšimas, ypač azotu ir kaliu, nes azoto trąšos skatina ligos plitimą, o kalio - stabdo. Pūslėtosios kūlės labiau išplinta sausesniais ir šiltesniais metais. Visos augalo dalys jautrios infekcijai, tačiau dažniausiai pūslelės susidaro ant stiebų, lapų, burbuolių ar šluotelių. Kai ši liga pažeidžia stiebusiuose sumažėja cukrų, augalai tampa mažiau atsparūs kitoms ligoms, o iš jų pagamintą silosą ėdantys gyvuliai gali apsinuodyti. Pūslėtosios kūlės galima išvengti taikant sėjomainą ir parenkant atsparias veisles. Kukurūzų sėklas ir jaunus augalus gali apnikti ne tik ligos, bet ir kenkėjai: spragšių, grambuolių, švedinių muselių lervos, todėl sėklas patariama beicuoti. Spragšių (Agriotes spp.) ir grambuolių (Melolontha spp.) lervos - vieni žalin­giausių kenkėjų. Pavasarį, kai dirva įšyla 10-12 °C, jauniems daigams pradeda kenkti šių vabzdžių lervos. Jos naikina sėklą, gali įlįsti į kukurūzų stiebą ir sunai­kinti augimo kūgelį. Šie kenkėjai minta kukurūzų šaknimis ir stiebo pagrindu. Pažeisti augalai netolygiai vystosi, užsikrečia dirvos patogenais, susilpnėja stiebo pagrindas, dėl to pasėliai antroje vegetacijos pusėje gali išgulti. Į lauką atskridusios švedinės muselės (Oscinella frit) padeda kiaušinėlius prie augalo pagrindo. Po 3-4 dienų išsirita lervos, kurios sulenda į daigo stiebelius ir jais misdamos sunaikina augimo kūgelį. Augalas nebeišleidžia lapų arba jie ne- beišsiskleidžia, deformuojasi, supleišėja, stiebas dirvos paviršiuje gali išsipūsti. Intensyviai dirbant žemę, švedinių mu­selių labai sumažėja, o sėjant beicuotą sėklą, šių kenkėjų žalos išvengiama. Kiti kenkėjai pastebimos žalos kukurūzams nepadaro. Auginant kukurūzus silosui optimalus laikas derliui nuimti - kai sausosios me­džiagos augale pasiekia 30-35 proc., t. y. kukurūzams esant BBCH 85 vystymosi tarpsnio. Šioje augalo brandos stadijo­je gaunama aukštos pašarinės vertės žaliava, tad iš jos pagamintas grūdai yra vertingas pašaras. Labai svarbi kokybiško grūdų gamybos sąlyga - geras masės susmul- kinimas. Vidutinis pjaustinių ilgis neturi viršyti 4-7 mm. Grūdus reikia sutraiškyti, nes nesmulkintų grūdų gyvulių virškini­mo traktas nesuvirškina, patiriami maisto medžiagų nuostoliai. 1.2.KUKURŪZŲ MIKROBIOLOGINĖS SAVYBĖS Kukurūzų silosavimas. Susmul­kintus kukurūzus nesunku silosuoti. Silosavimo metu kukurūzai neturi įšilti, nes patiriama nuostolių, o pakilus viso grūdų temperatūrai gali vykti antrinė fermentacija - įšilimas šėrimo metu. Šį darbą geriausia atlikti, kai oras sausas ir nelyja, kad į tranšėjas pakliūtų kuo ma­žiau vandens. 1 lentelė. Virškinamumo priklausomybė nuo grūdų sausųjų medžiagų ir žaliavos susmulkinimo. Sausųjų medžiagų kiekis, grūd. proc. Pjaustymo lygis, cm Sausųjų medžiagų virškinamumas, proc. Baltimų virškinamumas, proc. 24,9 0,3-0,5 63,3 50,3 24,9 0,6-0,8 65,1 62,4 34,1 0,3-0,5 65,3 56,7 34,1 0,6-0,8 66,9 56,8 53,5 0,3-0,5 65,1 55,4 53,5 0,6-0,8 66,0 54,9 („Kukurūzai" 2019 m.) 2 lentelė. Sausųjų medžiagų kiekis, atsižvelgiant į kukurūzų subrendimą Augalo dalys Pieninė branda Pieninė-vaikinė branda Vaškinė branda Visiška branda Grūdai 25,8 38,4 42,4 46,4 Burbuolės kotas 10,6 11,0 11,1 11,3 Burbuolės lukštas 7,4 7,8 8,1 8,8 Stiebas 34,7 27,7 25,1 22,5 Lapai 21,5 15,1 13,2 11,3 Sausųjų medžiagų, proc. Visame augale 19-21 23-28 28-35 45-50 Grūduose >25 25-35 45-55 70-75 („Kukurūzai" 2019 m.) Kukurūzai yra labai derlingi augalai. Vakarų Europos šalyse iš vieno ha galima gauti daugiau kaip 601 žaliosios masės, o iš vienamečių augalų mišinių - tik apie 20-301. Lietuvoje derliai kuklesni, nes, palyginti su Vakarų Europos šalimis, šiltų ir saulėtų dienų yra daug mažiau. Vienas svarbiausių darbų, pra­dedant auginti kukurūzus, - tinkamos veislės parinkimas. Kukurūzų hibridai yra specializuoti ir suskirstyti į tris gru­pes: grūdams, silosui ir energetinėms reikmėms. Ūkininkai, augindami kukurūzus, užsitikrina, kad iš jų pagamins ekono­miškus, kokybiškus pašarus, kuriuos gyvuliai gerai virškins ir ės. Ruošiant kukurūzų silosą, iš 1 ha gaunama tiek energijos, kiek negaunama iš jokio kito pašarinio augalo, skirto melžiamoms karvėms ir penimiems galvijams šerti. Palyginti su kitais žemės ūkyje ruošia­mais pašarais, 1 tonai kukurūzų grūdų paruošti skirtas darbo energijos kiekis yra vienas mažiausių. Kukurūzų vaškinė branda - tinka­miausias laikas gaminti iš jų silosą. Tada kukurūzų masėje yra 30-35 proc. sausųjų medžiagų (SM). Lietuvoje vėlyvoji vaš­kinė branda pasiekiama rugsėjo-spalio mėnesiais.Tuo metu jau prasideda ir šalnos, bet tokios brandos kukurūzams jos nėra pavojingos. Prasidėjus šalnoms kukurūzus reikia silosuoti. Pieninės ir vaškinės brandos ku­kurūzai šalnoms jautresni. Po šalnų šios brandos kukurūzai maisto medžiagų jau nekaupia, juos reikia silosuoti nedelsiant. Silosui nėra būtina pjauti šlapių kukurūzų iš karto po nakties šalnų - galima palauk­ti sausesnio oro, tada bus mažesni maisto medžiagų nuostoliai. Tačiau laukti ilgiau kaip savaitę nepatartina, nes po šalnų kukurūzus puola pelėsių grybai, puvimo bakterijos ir kt. Laiku jų nenupjovus, gali pablogėti grūdų kokybė ir padidėti sausų­jų medžiagų nuostoliai. Labai svarbu ir tinkamas kuku­rūzų pjovimo aukštis. Geriausia palikti 20-25 cm, o jei laukai lygūs, - 15 cm ilgio ražienas. Palikus ražieną per žemą, į silosą gali patekti žemių, kurios labai blogina pašaro kokybę. Kukurūzai silosui turėtų būti smulkinami nuo 1 iki 3 cm ilgio pjaus­niais, tačiau optimaliausias smulkinimo dydis yra parenkamas pagal augalo vegetacijos laikotarpį (žr. 3 lentelę). Be to, grūdai turi būti sutraiškyti - kitaip gyvulys jų nesuvirškina. 3 lentelė. Kukurūzų smulkinimo dydis, priklausomai nuo brandos Augalo branda Sausųjų medžiagų kiekis, % Dalelių ilgis, cm Pieninė 20-25 3-5 Pieninė-vaškinė 25-30 1-3 Vaškinė 30-35 0,7-1 Per vėlai nuėmus derlių pašaras bus mažiau maistingas, gyvulys jį ne taip noriai ės ir, svarbiausia, blogiau virškins. Peraugęs kukurūzas turi daugiau labai sunkiai virškinamo lignino. Jeigu kukurūzai yra nuimami labai drėgni, silosavimo metu augalų skystis išteka iš masės, sumažindamas pašaro maistingumą, fermentaciją, tuo pačiu gali užteršti ir šalia esančius vandens telkinius. Per daug susmulkinus kukurū­zus, grūdų masė būna per drėgna ir jos rūgštingumui sureguliuoti reikia žymiai daugiau pieno rūgšties. Tai prailgina grūdų fermentacijos laiką, prastėja grūdų kokybė. Prastai suslegiamas ir per sausas grūdai.Tuomet grūdų masėje lieka per daug oro, atsiranda pelėsių ir taip pat prastėja pašaro kokybė. Kukurūzai gerai fermentuojasi, todėl papildomų priedų naudoti nerekomenduojama. Jeigu kukurūzų grūdai bus naudojamas ir vasaros laikotarpiu, kai orai labai šilti, tuomet patartina naudoti konservantus, nes dėl saulės, patekusio deguonies ir aukštesnės oro temperatū- ros daug greičiau vyksta pašaro antrinė fermentacija bei gedimas. Gaminant kukurūzų silosą, labai svarbu per trumpą laiką užpildyti grūdų talpyklą, masę tinkamai suslėgti, sandariai uždengti plėvele ir ją prispausti. Nedidelę talpyklą galima prikrauti per dieną, didelės tranšėjos gali būti prikraunamos per kelias dienas. Šiuo atveju reikėtų per dieną į tranšėją sukrauti ne mažiau kaip vieno metro storio sluoksnį ir dienos pabaigoje silosuojamą masę gerai suslėgti. Baigus krauti visą tranšėją ir sandariai uždengus plėvele, ją galima prispausti žemėmis, smėliu, maišiais su žemėmis ar, kaip dažniausiai daroma, - padangomis. Silosą šerti gyvuliams galima tiktai pasibaigus fermentacijai. Ji trunka 2-3 savaites. Gerai paruoštą kukurūzų silosą galvijai ėda gana noriai. Kokybiško grūdų energinė vertė yra didelė: apie 11-11,5 MJ / kg SM. Ją lemia SM kiekis augaluose ir krakmolo kiekis grūduose silosavimo metu. Pieninės brandos kukurūzų sausosiose medžiagose krakmolas sudaro apie 15 proc., o vėlyvosios vaškinės brandos - apie 30 procentų. Visas ankstyvosios brandos kukurūzų krakmolas yra pasisavina­mas didžiajame karvės prieskrandyje. Subrendusių kukurūzų dalis krakmolo yra suvirškinama didžiajame prieskrandyje, o kita dalis (apie 25-40 proc.) - žarnyne. Jame pasisavintas krakmolas naudoja­mas gliukozei sintetinti. Iš gliukozės pieno liaukoje yra sintetinama laktozė, nuo kurios koncen­tracijos labai priklauso pieno primilžiai. Taigi kukurūzų grūdai yra puikus pašaras ankstyvosios laktacijos ir labai produk­tyvioms karvėms. Jis gali sudaryti 65-75 proc. šių karvių raciono SM. Vėlyvosios laktacijos laikotarpiu kukurūzų grūdų turėtų būti tik apie trečdalis raciono SM. Kai karvės gauna daug kukurūzų grūdų, reikia apskaičiuoti bendrą krakmolo kiekį racione, nes viso raciono sausosiose medžiagose krakmolo turi būti ne daugiau kaip 30 procentų. Kukurūzų silose yra mažai balty­mų (8-9 proc.) ir mineralų (natrio, kalio, fosforo, magnio), todėl sudarant racionus reikia juos tinkamai subalansuoti. Karvių racionuose kukurūzų grūdai puikiai dera su džiovintais arba silosuotais cukrinių runkelių griežiniais, salykloju, aliejinių kultūrų rupiniais bei išspaudomis, baltymų, vitaminų, minera­lų papildais bei premiksais. Kukurūzų pašarą galvijai pasisavi­na gerai. Burbuolių organinės medžiagos virškinamumas svyruoja nuo 84 iki 88 proc., o stiebų ir lapų - nuo 55 iki 65 proc. Kukurūzų silosu galima šerti veršelius ir mėsinius galvijus. Penimi galvijai juo gali būti šeriami nuo nujunkymo iki skerdimo. Kukurūzų silosą reikėtų riboti vyresnėms kaip vienų metų veislinėms telyčioms, kad jos dėl energijos pertekliaus nesukauptų perdaug riebalų. Rugsėjį Dotnuvos eksperimentinio ūkio (Kėdainių r.) laukuose vykusiame pirmaja­me Lietuvoje šviečiamajame renginyje„Kukurūzų diena" buvo pristatytos ir aptar­tos kukurūzų veislės, auginimo technologijos, grūdų bei grūdainio gamyba. Buvo demonstruojama žemės dirbimo ir sėjos, pašarų ruošimo technika (savaeigiai ir prikabinami smulkintuvai, grūdainio gamybos agregatas).„Kukurūzų dienai" iš viso buvo išauginta 30 skirtingų veislių kukurūzų. Bandymo laukeliuose kukurūzų priežiūra nieko nesiskyrė nuo ūkio laukų, todėl renginio metu buvo labai gerai matyti, kurios veislės užaugo didesnės, kurių burbuolės labiau subrendo. Dalis šalies žemdirbių pradeda auginti kukurūzus grūdams. Praeitais metais jųpa- sėliai sudarė apie 3 000 hektarų. Didžiau­sias kukurūzų derlingumas - 3,17 t/ha- buvo 2015 m. Tuo tarpu šalies augalų veis­lių tyrimo stotys išaugina per 16 t/ha ku­kurūzų grūdų derlių. Tai rodo, kad poten­cialus kukurūzų derlingumas toli gražu ne­pasiekiamas. Antra vertus, auginant nau­ją kultūrą reikia tobulesnių mechanizavi- mo priemonių, modernesnių mašinų. 2011 m. Vokietijoje buvo ištirta, kad ku­kurūzus geriausia sėti mažesniais (37,5 cm) tarpueiliais sėklas išbarstant eilutėse taip, kad jos būtų pasėtos lygiašonio trikam­pio viršūnėse. Lyginant su standartine 75 cm tarpueilių pločio sėja, sutankintos sėjos būdas grūdų derlių padidina 6 - 7 proc., kukurūzai anksčiau subręsta. Nau­jas sėjos būdas turi ir daugiau privalumų: sumažėja pasėliųpiktžolėtumas, mažiau iš­garinama drėgmės. Vokiečių firma „Accord“ („Kveme- land“ korporacija) gamina 4 ir 8 eilių kuku­rūzų tiksliąsias sinchronizuotas sėjamąsias „Optima“. Ketureilė sėjamoji „Optima 4“ specialistų rekomenduoja serijiniu kombainu jauti mažiausiu greičiu, neišnaudoti viso pjaunamojo aparato darbinio pločio ir palikti aukštas ražienas. Šiuo atveju darbų sparta yra nedidelė, o aukštoms ražienoms. Kukurūzų grūdai greičiau pasiekia pilnąją(kietąją) brandą, bū­na mažesni derliaus dorojimo nuostoliai. Sėjos metu palikus technologines vė­žes, kukurūzų viršūnes virš aukščiausių burbuolių galima nupjauti šlaitų šienap­jovėmis. Tokias mašinas gamina UAB „Umega“. Šlaitų šienapjovė, pagaminta Lietuvoje, jungiama su „Belorus 80/82“ traktoriais. Pjovimo aparatas gali būti nu­kreiptas nuo traktoriaus 4,7 m atstumu. Kaina be PVM yra apie 17 460 Lt. Į Lietu­vą importuojamos šlaitų šienapjovės iš Vokietijos, Italijos ir kitų šalių. Italų fir­mos „Orsi“ šlaitų šienapjovė „Power 10500T“ gali nupjauti augalus net 10,2 m atstumu nuo traktoriaus išilginės ašies. Kaina be PVM yra 75 900 Lt. Mašina gali būti jungiama su 80-100 AG traktoriais. Kukurūzams nuimti reikia atitinkamų mechanizacijos priemonių. Nerekomen­duojama kukurūzų pjauti neparuoštu javų kombainu. Stori kukurūzų stiebai labai ap­krauna mašinų darbo elementus (kūlimo aparatą, biterius, kratiklius), todėl jie daž­nai genda, didėja grūdų nuostoliai. Dalis sutvarkyti tenka pirkti mentinį augalų ir genėjimo atliekų smulkintuvą. Kukurūzams kainuoja 42 500 Eur (be PVM). Didesnio dar­binio pločio mašina „Optima 8“ kainuoja apie 55 000 Eur. Jos gali pasėti kukurūzus ir 75 cm pločio tarpueiliais. Sėjant kukurūzus sumažintais ikiv cm tarpueiliais, būtinos technologi­nės vėžės augalų priežiūrai (papildomai tręšti, purkšti pesticidais). Kukurūzų brandai paankstinti rusų spe­cialistai siūlo naująmetodą-mechaninęau- galųdesikaciją. Grūdams pasiekus pieninės brandos pabaigą kai grūdų drėgnis yra 38- 45 proc., kukurūzų stiebai nupjaunami aukšnuimti rekomenduojamos specialios pjau­namosios su burbuolių skabytuvėmis. Šios pjaunamosios montuojamos vietoje serijinių kombaino pjaunamųjų. Jos nu­pjauna kukurūzus, nuskina burbuoles, ku­rios patenka į kombainą. Stiebai susmulki­nami ir paskleidžiami ant ražienos. Taip su­mažinama kombaino apkrovą didėja spar­ta ir mažėja derliaus nuostoliai. Pjaunamo­sios gaminamos beeilės, t. y. gali pjauti ku­kurūzus bet kuria kryptimi, ir priklausomos, galinčios pjauti tik eilučių kryptimi. Beeilės skabytuvinės pjaunamosios Sinchronizuota kukuruzų sėja mažesniais atstumais tarp eilių yra brangesnės, tačiau jos tiks visiems ku­kurūzų pasėliams, nepriklausomai nuo sė­jos būdo ir atstumo tarp eilių. Naudojant skabytuvinės kukurūzų pjaunamąsias, vis dėlto tenka pertvarkyti javų kombainų kuliamąsias. Skersabūg- niuose klasikinės schemos kombainuose būtina uždengti kūlimo būgno tarpus tarp spragilų, praretinti pobūgnį išimant kas antrą virbalą ir sumontuoti reduktorių, ma­žinantį kūlimo būgno sukimosi dažnį. Išilgiabūgniuose (ašiniuose) kombai­nuose nieko pertvarkyti nereikia, pakanka J tik pakeisti pobūgnį į retesnį. Jis įeina į 4 mašinos komplektą todėl stambiems | ūkiams, kurie augina per 300 ha javų. Laisvosios rinkos sąlygomis labai svarbu, kad kiekvienas gaminamas že­mės ūkio produktas būtų konkurencin­gas, tai yra visuomet jį būtų galima par­duoti pelningai. Gyvulininkystės pro­dukcijos konkurencingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau didžiau­sią gamybos išlaidų dalį sudaro paša­rai. Skaičiavimai rodo, kad pieno savi­kainos pašarų išlaidos vidutiniškai su­daro apie 70 proc. Likusią gamybos iš­laidų dalį sudaro naudojama technika, pastatai, degalai, pagalbinės medžiagos ir ūkinės išlaidos. Panaši išlaidų struk­tūra yra gaminant jautieną ir kiaulieną. Nuo seno įprasta galvijus šerti šie­nu, kitais žoliniais, sultingaisiais ir stam­biaisiais pašarais, tačiau tai brangu ir beveik visose aukštos žemdirbystės kultūros šalyse to atsisakyta. Gero šie­no gamyba susijusi su didelėmis darbo ir pinigų sąnaudomis, be to, gaminamo šieno kokybė daugiau kaip 50 proc. pri­klauso nuo oro sąlygų šienapjūtės me­tu. Bent vieną kartą sulijus nupjautą žo­lę, jos maistingumas sumažėja 15-28 proc. Pasitaiko metų, kada dėl užsitęsu­sių drėgnų orų neįmanoma pagaminti net kokybiško šienainio. Didžiausią gamybos išlaidų dalį su­daro mineralinės trąšos. Šieno gamybos išlaidose mineralinės trąšos sudaro 58 proc., iš kurių 47 proc. sudaro šiais metais labai pabrangusios azotinės trą­šos. Panašios išlaidos susidaro minera­linėms trąšoms gaminant tranšėjinį šie­nainį. Gaminant šienainį ritiniais ir ap- vyniojant masę polietileno plėvele mi­neralinių trąšų išlaidų dalis sumažėja iki 30 proc., nes pagal šią technologiją di­delė sąnaudų dalis, apie 49 proc., tenka ritiniams apvynioti. Duomenys rodo, kad iš visų čia pa­teiktų žolinių pašarų brangiausias yra šienas. Jo 1 t gamybos savikaina yra beveik 200 Lt, (vienas šieno pašarinis vienetas kainuoja 0,40 Lt). Pigiausias iš visų žolinių pašarų yra šienainis, jo vie­nas pašarinis vienetas kainuoja per 2 kartus pigiau nei šieno. Šiek tiek bran­gesnis už tranšėjinį yra ritininis šienai­nis, tačiau jo pašarinė ir energinė vertė yra daug didesnė. Be to, ritininio šie­nainio laikymo nuostoliai yra minima­lūs. To negalima pasakyti apie tranšėji­nį šienainį ir apie klojimo šieną. Kukurūzų kiekvieno hektaro išauginimo ir grūdų pagaminimo išlaidos yra 1,9 karto didesnės šieno ir šienainio tran­šėjoje ir 1,8 karto didesnės nei išlaidos ruloniniam šienainiui. 4 lentelė. Kukurūzų, auginamų silosui savikaina Kukurūzų, auginamų silosui savikaina Žolinių pašarų savikaina Išlaidos Eur/ha Šienas Tranšėjinis šienainis Ritininis šienainis Daugiamečių žolių įsėjimas 7,9 7,9 7,9 Sėklos 84,6 84,6 84,6 Tręšimas 3 kartus 34,6 34,6 34,6 Superfosfatas 200x0,60 120 120 120 Kalio druska 250x0,50 125 125 125 Amonio salietra 350x0,63 220 220 220 Šienavimas 39,7 39,7 39,7 Vartymas 21,0 21,0 21,0 Presavimas 93,50 93,5 Transportavimas 4,4 5,3 3,6 Kiro va daržinėje 10,2 Žolės smulkinimas 933 Šienainio suslėgimas 1,5 Ritinių apvynioj imas 761,5 Išlaidos, Lt/ha 726,3 752,9 1417,9 Ūkinės išlaidos Eur/ha 72,6 75,3 142 Iš viso išlaidų 798,9 828,2 1559,9 Derlius, t/ha 4,0 18 25 Pašaro savikaina Eur/t 199,7 46,0 62,4 1 kg savikaina 0,20 * 0,05 0,06 1 p. vnt. savikaina 0,40 0,19 0,21 Dėl to palyginti didelės kukurūzų auginimo ir jų silosa- vimo išlaidos stabdo šių augalų pliti­mą, ypač smulkesniuose gyvulininkys­tės ūkiuose. Iš tikrųjų išleisti hektarui kukurūzų per 1500 Lt gali ne kiekvienas ūkininkas, nors šienainį vyniojant į riti­nius, išlaidos ne ką mažesnės, tačiau ku­kurūzams auginti panaudotos išlaidos atsiperka daug geriau. 5 letelė. Kukurūzų grūdų gamybos išlaidos Išlaidos Eur/ha Purškimas raundapu (3,5 1/ha) 82 Arimas 130 Dirbimas prieš sėją 30 Trąšų barstymas (3x 6,4) 19 Sėja 28 Sėkla 100 Purškimas herbicidais 12 Herbicidai (dialenas 1,51/ha) 34 Trąšos: a) fosforo 60 kg/ha v.m.= 300 kg superfosfato 150 b) kalio 170 kg/ha v.m.= 350kg kalio druskos 154 c) azoto 140 kg N/ha = 420kg amonio salietros 260 Silosavimas, 38 t/ha 395 Veiklos išlaidos 140 Iš viso išlaidų 1534 Didžiausią kukurūzų auginimo tech­nologijos išlaidų dalį sudaro minerali­nės trąšos - joms tenka apie 37 proc. visų gamybos išlaidų. Tai sudaro per 560 Lt/ha, iš kurių 260 Lt/ha, arba 46 proc., tenka azotinėms trąšoms. Naudo­jant kukurūzams tręšti organines trąšas, kurių galvijus laikantys ūkiai nestoko­ja, gamybos išlaidas galima labai suma­žinti. Antrą vietą pagal gamybos sąnau­das užima kukurūzų masės silosavimas. Tai energijos ir darbo reikalaujantis pro­cesas. Be to, kukurūzų smulkinimo tech­nika yra brangoka, dėl ko didelę išlaidų dalį sudaro amortizacijos atskaitymai. Vi­dutiniškai 1 ha kukurūzų derliaus susi- losuoti tenka išleisti beveik 400 Lt, arba apie 26 proc,. visų auginimo išlaidų. Palyginus žolinių pašarų ir kukurū­zų grūdų savikainą, matyti, kad kukurū­zų grūdai yra pigiausias melžiamų kar­vių ir kitų galvijų pašaras. Norint dar­niai šerti žoliniais pašarais, būtina pri­dėti didesnį kiekį koncentruotųjų paša­rų. O šeriant kukurūzų silosu, kurio kiek­viename kilograme būna 160-180 g vi­saverčių grūdų, koncentratų poreikis yra gerokai mažesnis. Skiriant karvei apie 28 kg kukurūzų grūdų per parą, kartu sušeriama apie 4,5-5 kg koncentratų, todėl papildomi koncentruotieji pašarai, šeriant kukurūzų silosu, reikalingi tik baltymų pusiausvyrai, nes šiame paša­re nėra pakankamai baltyminių rūgščių, kurios galėtų visiškai patenkinti gyvu­lių poreikius. Šeriant kukurūzų silosu, nereikia duoti šieno, o jeigu karvėms trūksta stambiojo pašaro ląstelienos kiekiui pa­didinti, galima duoti javų šiaudų. Ku­kurūzų pašaras yra daugiau kaip du kar­tus pigesnis nei žolinių augalų. Pagal pateiktus melžiamų karvių šė­rimo racionus vidutinis paros primilžis turėtų būti apie 25 litrai pieno. Tuomet 0,25 Lt pieno savikainos sudarytų pa­šarai šeriant šienu ir šienainiu, pride­dant koncentratų. Naudojant kukurūzų silosą pašarai kiekvienam litrui pieno pa­gaminti kainuotų tik 0,12 Lt, arba per 2 kartus pigiau. Paprastai skaičiuojama, kad pašarai sudaro apie 70 proc. bendros pieno sa­vikainos. Tuomet šieno ir šienainio va- -iantų pieno savikaina būtų apie 0,35 Lt 1, duodant kukurūzų grūdų - 0,17 Lt 1. Dabar burbuolėms skinti prie kombaino tvirtinama skabyklė. Nuskintas burbuoles iškulia tangentinis arba ašinis kūlimo-separavimo aparatas. Arnoldas Lo [5], nustatė, kad ašinis kūlimo-separavimo aparatas sužaloja tik 1,5 % grūdų. D.M. Byg ir G.E. Hali [6] teigia, kad burbuoles galima iškulti būgno spragilams judant 7 m-s'1 greičiu, mažiausiai sužalojami apie 25 % drėgnio grūdai. P. Wacker [7] tyrė burbuolių kūlimą tangentiniu ir ašiniu aparatu ir nustatė, kad tangentiniame kūlimo aparate grūdų separacija pro pobūgnį yra intensyvesnė, nes stipresni spragilų smūgių impulsai. Apibendrinus ir kitų autorių [8; 9; 10] tyrimų rezultatus galima teigti, kad burbuolių kūlimo procesui didžiausią įtaką turi jų branda, biometriniai rodikliai, fizikinės-mechaninės savybės, kūlimo aparato konstrukcija bei technologiniai parametrai. H. D. Kutzbach ir W. H. Grobler [11] kukurūzų grūdus priskiria tamprių kūnų grupei ir teigia, kad būgno spragilo poveikį grūdui galima nagrinėti pasitelkus medžiagų stiprio teoriją. I. Huszar [12] nustatė, kad apibrėžtose ribose tarp medžiagos deformacijos ir apkrovos kitimo yra tiesinė priklausomybė. Grūdų atsparumą deformacijai įvertino tamprio moduliu [8]. Tamprio modulis yra susietas ir su grūdų drėgniu [13], Padidėjus grūdų drėgniui nuo 10 iki 30 %, tamprio modulis sumažėja keletą kartų. Burbuolės šerdis yra spragilų smūgių slopiklis [14], tačiau būgno spragilams judant virš 14 m-s"1 greičiu, smūgiai slopinami nepakankamai ir dėl to sužalojama daugiau grūdų. V. Kravčenko ir V. Kucejevas (B.C. KpaBuemco, B. B. KyueeB) [15] teigia, kad burbuolės ilgyje grūdų ryšys su šerdimi kinta. Grūdo atskyrimo nuo šerdies jėga priklauso nuo jo sąveikos su gretimais grūdais ir žiedkočio su šerdimi. Grūdų sužalojimas priklauso ir nuo jų aerodinaminių savybių. Sukamo kūlimo būgno spragilai sudaro oro srautą, kuris skrajus grūdus neša tarpe tarp būgno ir pobūgnio. Jų judėjimo trajektorijos kintamos, dėl dažno sąlyčio su pobūgnio ir būgno metalinėmis dalimis grūdai žalojami. Dalis grūdų nupučiami ant kratiklių. Kūlimo metu būgno spragilai lanksto, daužo, suka ir stumia burbuolę pobūgnio paviršiumi. Žinant burbuolių fizikines-mechanines ir grūdų aerodinamines savybes, galima tiksliau nustatyti kūlimo aparato technologinius parametrus ir jo konstrukcijos tobulinimo kryptis. Kukurūzų derlingumo, vystymosi ir brandos priklausomumo nuo tręšimo azotinėmis trąšomis tyrimai vykdyti 2018 metais LŽŪU Bandymų stotyje velėniniame glėjiškame lengvo arba vidutinio sunkumo priemolyje. Dirvožemio pH 7,0-7,2. Humusingumas 2,8-3,0 proc. Agrocheminių tyrimų duomenimis bandymų lauko dirvožemis turi daug judriojo fosforo (191 mg kg"1), kalio kiekis dirvožemyje vidutinis (162 mg kg"1). a. Bandymų schema: 2. Kontrolė 3. N120 3- N įso 4. N240 Azoto trąšų normos, veikliosios medžiagos kiekis, kiekviename variante buvo apskaičiuotos tręšiant kukurūzų pasėlius amonio salietra (N 34,4) fiziniu svoriu. Bandymų pradinis laukelis buvo 120 m2, o apskaitinis 108 m2. Bandymai vykdyti keturiais pakartojimais, laukeliai išdėstyti rendomizuotai. Dirvožemio bandiniai bendrajai agrocheminei charakteristikai buvo imami įrengus bandymą prieš foninį patręšimą. Kiekvieno pakartojimo jungtiniame pavyzdyje pHKC, buvo nustatomas potenciometriniu metodu, humuso kiekis - Tiurino metodu, judriųjų P205 ir K20 kiekiai - Egnerio-Rimo-Domingo (A-L) metodais. Sausosios medžiagos - džiovinant mėginį iki pastovios masės 100 - 105 °C temperatūroje, higroskopinės medžiagos kiekis išreikštas procentais pagal pirminį medžiagos svorį. Augalų sausosios medžiagos buvo nustatomos kas du lapeliai, o burbuolių sausos medžiagos nustatomos kas penkias dienas nuo burbuolių šluotelių pasirodymo iki derliaus nuėmimo. Vidutinis augalo produktyvumas nustatytas grūdų masę iš vieno pėdelio dalinant iš augalų skaičiaus. 1000 sėklų svoris buvo nustatomas iš gerai sumaišytų vidutinio sėklų pavyzdžio suskaičiuojat du mėginius po 500 sėklų ir atskirai pasveriant. Perskaičiavus svorį 1000 grūdų, skirtumas tarp dviejų mėginių svorių neturi viršyti 3 proc. Esant didesniam svoriui, suskaičiuojamas ir pasveriamas trečias mėginys. Vidurkis vedamas iš dviejų mėginių, tarp kurių yra mažiausias skirtumas. Tyrimų duomenų skaičiavimai daryti naudojant programinį paketą “ANOVA”, „STATENG“. 1.3.KUKURŪZŲ GRŪDŲ MITYBINĖS IR ENERGETINĖS VERTĖS KAITA Kukurūzų, kaip ir žolių, grūdų maistinę vertę lemia įvairūs veiksniai: genotipas, klimato sąlygos, silosavimo ypatumai, augalo brandos tarpsnis ir kt. Genotipo įtaka yra reikšminga tiek derliaus, tiek jo kokybės elementams (Lauer et ai., 2013). Atliekant kukurūzų, skirtų grūdų gamybai, selekciją siekiama išvesti ne tik derlingas, bet ir mažai ląstelienos kaupiančias, labiau lapuotas veisles, iš kurių pagamintą silosą atrajotojai geriau pasisavina (Frey et ai., 2017; Bal et ai., 2012). Skirtingi kukurūzų genotipai yra nevienodo in vitro virškinamumo, ir šie skirtumai labiau pasireiškia vegetatyvinėje masėje negu burbuolėse (Schlagheck, 2013). Pagal azoto ir sausųjų medžiagų koncentraciją kukurūzai, išauginti bearimiuose plotuose su įterptomis augalų liekanomis, subręsta vėliau, negu kitų žemės dirbimo lygių plotuose (įprastinis, supap­rastintas ir bearimis dirbimai kombinuoti su ir be augalų liekanų įterpimo) (Mehdi et ak, 2011). Jei dirvožemis turtingas azoto ir augalams netrūksta drėgmės, kukurūzų derlius, juose sukauptas azotas (baltymai) nepriklauso nuo žemės dirbimo. Bendram kukurūzų biomasės ir grūdų derliui žemės dirbimas įtakos neturėjo. Daugelio pašarinių augalų maistinė vertė su branda menkėja, t. y. didėja ląstelienos kiekis, o virškinamosios energijos kiekis mažėja. Kukurūzai šia prasme yra unika­lūs augalai. Skirtingai nuo kitų pašarinių augalų, labiau subrendusių kukurūzų kokybė gerėja dėl krakmolo kau­pimosi grūduose (Lauer, 2018). Žalių baltymų (ŽB) koncentracija augaluose greitai mažėja grūdams pasiekus minkštąją brandą: iki kietosios vaškinės brandos tarpsnio vidutiniškai ji sumažėja 2 procentiniais vienetais (Wiersma et ak, 2019). Tyrėjai tą sieja N su praskiedimo efektu didėjančiame derliuje. Besitęsiant C02 asimiliaci­jai, augalų stiebuose kaupiasi ląsteliena, nors viso augalo masėje NDF ir ADF koncentracija mažėja iki 'A pieninės brandos tarpsnio, vėliau ląstelienos koncentracija išlieka pastovi (Lauer, 2018; Wiersma et ak, 2019). Didžiausią kiekį virškinamosios energijos kukurūzai sukaupia grū­duose. Iš nesubrendusių augalų pagamintame silose grūdų dalis yra mažesnė. A. A. M. Schlagheck (2013) nustatė, kad atskirų kukurūzų dalių (burbuolių, vegetatyvinės masės) didžiausias in vitro virškinamumas būdingas skirtingais brandos tarpsniais. Iš viso augalo gaminant silosą svarbu jį pjauti tokiame tarpsnyje, kad būtų sukaupęs nuo 27 proc. iki 37 proc. SM, nes tada virškinamumas kinta nežymiai. Per anksti nupjovus prarandamas potencialus SM derlius, o per vėlai - padidėja derliaus lauko nuostoliai, be to, labai sumažėja per vėlai nupjautų augalų grūdų virškinamumas. Vėlinant silosavimą iki kietosios vaškinės brandos sumažėja visų pašaro mitybinių komponentų paėmimas didžiajame prie- skrandyje (Bal et ai., 2012). Didžiausias primilžis gauna­mas, kai pašarui naudojamas grūdai, pagamintas iš 'A pieninės brandos tarpsnio kukurūzų (Lauer, 2018). S. B. Cammell ir bendradarbių duomenimis (2012), šeriant karves skirtingos kukurūzų brandos silosu, t. y. kai SM kiekis, priklausantis nuo brandos tarpsnio, buvo 226, 278, 319 ir 357 g/kg, didžiausias dienos pieno primilžis ir baltymų išeiga gauti šeriant silosu, pagamintu iš augalų, pasiekusių brandą su SM kiekiu 319 g/kg. Grūdų fermentacijos kokybės rodikliai (pH, bendrasis rūgščių, atskirų rūgščių kiekis ir kt.) priklauso nuo gamybos technologijos. Mechaninis medžiagos apdoroji­mas pagerina grūdų kokybę (Bal et ai., 2012; Shwab et ai., 2014). Grūdų, pagaminto iš apdorotos kukurūzų ma­sės, maistiniai komponentai ir, pirmiausia, krakmolas, geriau pasisavinami didžiajame prieskrandyje (Bal et ai., 2012). Kukurūzų grūdų kokybė ir pašarinė vertė taip pat priklauso nuo pasėlių piktžolėtumo (Pilipavičius ir kt., 2015), augalų tankio pasėlyje (Graybill et ai., 1991), azoto trąšų ir klimato sąlygų (Herrmann, Taube, 2018). Auginimo vieta kukurūzų in vitro virškinamumui gali būti reikšmingesnė nei metai (Schlagheck, 2013). Kadangi Lietuvos galvijininkystės ūkiuose gyvuliai apie 6 mėnesius šeriami konservuotais pašarais, labai svarbi yra jų maistinė vertė. Retrospektyvi grūdų kokybės analizė leidžia geriau suprasti šio pašaro potencialą ir nurodyti būdus, kaip kokybę pagerinti ateityje. Cheminių tyrimų laboratorijoje žolinių pašarų, t. y. džiovintų žolių masės, ūkiuose gaminamų kukurūzų ir žolių grūdų kokybei ištirti taikomas greitas šiuolaikiškas, nereikalaujantis brangių cheminių reagentų, ekologiškai saugus analizavimo metodas - artimosios srities infraraudonųjų spindulių (AIrA) spektroskopija. Šis būdas yra vienas iš įteisintų metodų žalių baltymų, rūgštyse išplautos ląstelienos - ADF bei drėgmės kiekiui pašaruose nustatyti - taikomas visose ES šalyse, taip pat daugelyje naujų jos narių. Kukurūzų grūdų analizei atlikti skenuojama monochromatoriumi NIRS-6500 su besisukančiu (Spinning) moduliu. Kukurūzų silosui ištirti lygtis įsigyta VDLUFA laboratorijoje Vokietijoje. Tam panaudota Lietuvos žemės ūkio ministerijos parama įgyvendinti kokybiškų produktų gamybos ir kokybės tyrimo sistemos plėtros priemonę „Kukurūzų grūdų kokybės ištyrimo metodų, atitinkančių Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, įdiegimas“. Vertinami pagrindinių grūdų pašarinės vertės komponentų - žalių baltymų, žalių rieba­lų, krakmolo, žalios ląstelienos, rūgščių tirpale išplautos ADF, neutraliame tirpale išplautos NDF, nevirškinamos celiulazės tirpale organinės medžiagos nVOM, žalių pele­nų kiekiai. 1 lentelėje pateikti lygčių statistiniai rodikliai: mėginių skaičius lygties duomenų bazėje (n), cheminiais metodais nustatytos rodiklių vidutinės vertės, jų kitimo ribos, determinacijos koeficientas tarp pamatiniais meto­dais ir AIrA spektrometru nustatytos vertės vertinant kryžmiškai (R2), standartinė paklaida vertinant kryžmiškai (SECV). Rodiklis pH nustatomas jonometriškai, o sausųjų medžiagų kiekis — sveriant. Pagal VDLUFA metodiką apskaičiuojama kukurūzų grūdų AE, NEL bei fermentacijos rodiklis, kuris priklauso nuo pH bei sausųjų medžiagų kiekio ir charakterizuoja grūdų stabilumą (2 lentelė). Kukurūzų grūdų mėginių kokybės duomenys, kurie išrašomi atitinkamuose kokybės pažymėjimuose (po 13 rodiklių kiekvienam mėginiui), suvesti į darbines „MS Excel“ lenteles ir sudarytos duomenų bazės. Sukurta programa, leidžianti grūdų mėginius grupuoti pagal norimus gaminimo ypatumus. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas. Šalies ūkiuose 2017-2019 m. pagaminti kukurūzų grūdų mėginiai skyrėsi energine, o ypač mitybine verte (3 lentelė). 1 lentelė. Statistinė kukurūzų grūdų analizavimo Air spektrometru lygties tikslumo charakteristika Statistiniai rodikliai Grūdų kokybės komponentai Žali baltymai nVOM* Žali riebalai Krak­ molas ADF NDF Žalia ląsteliena Žali pelenai n 484 98 86 416 187 93 477 331 Verčių ribos 6-11 22-45 2-4 7-46 19-32 32-57 16-26 3,8-6,1 Vidutinė vertė % SM 8,21 31,73 3,05 27,75 24,16 41,32 21,07 4,45 SECV% SM 0,29 1,78 0,19 1,55 0,9 1,4 0,68 0,38 R2 0,89 0,80 0,78 0,91 0,90 0,86 0,90 0,70 Pamatiniai metodai Kjeldahl de Bouver Soxhlet Ewers Van Soest Van Soest Weende Svorio metodas lentelė. Fermentacijos rodiklių vertė ir grūdų stabilumo ryšys Fermentacijos rodiklis Silosavimo kokybė ir/ar grūdų stabilumas >19,45 Puiki 19,44-13,75 Labai gera 13,74-1,00 Gera 0,99- (-12,40) Patenkinama -12,41-(-17,99) Bloga, grūdai nestabilus

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!