S A U S I N I M A S Svarbiausias sausinimo tikslas yra pašalinti drėgmės perteklių iš dirvožemio, sudaryti kuo palankesnį vandens, oro bei šilumos režimą, skatinti dirvožemio mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos intensyvesnį vystymąsi, didinti augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje bei tręšimo efektyvumą, gerinti mechanizmų darbo sąlygas ir kt. • Svarbiausias sausinimo tikslas yra pašalinti drėgmės perteklių iš dirvožemio, sudaryti kuo palankesnį vandens, oro bei šilumos režimą, skatinti dirvožemio mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos intensyvesnį vystymąsi, didinti augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje bei tręšimo efektyvumą, gerinti mechanizmų darbo sąlygas ir kt. • Privalumai: • Didėja augalų derlingumas - ankstesnė sėja, augalų įsišaknijimas, augalai neišmirksta, atsparesni ligoms bei kenkėjams • Sausinimo būdai ir priemonės • Sausinimo būdas – tai drėgmės pertekliaus mažinimas arba visiškas jo pašalinimas iš dirvožemio hidrotechninių ir agrotechninių priemonių kompleksu. • Gali būti: ◦ Savitakinis ◦ Mechaninis ◦ Specialusis • Sausinimo būdai klasifikuojami pagal dirvožemio maitinimo vandeniu tipą: ◦ Pagal paviršinio nuotėkio intensyvinimą; ◦ Gruntinio vandens lygio žeminimą; ◦ Apsaugą nuo aliuvinio, deliuvinio, gruntinio, artezinio bei infiltracinio vandens. • SAUSINIMO BŪDAI • TIESIOGINIAI • APSAUGINIAI • NUOTĖKIO • INTENSYVUMAS • IŠGARAVIMO • INTENSYVUMAS • PRITEKĖJIMO • MAŽINIMAS • KRITULIŲ • MAŽINIMAS • POŽEMINIS • PAVIRŠINIS • AKUMULIACINIS • BIOLOGINIS • AGROTECHNINIS • TECHNINIS • KLIMATINIS • PRIEŠDELIUVINIS • KONDENSACINIS • PRIEŠALIUVINIS • KOLMATAŽINIS • PRIEŠGRUNTINIS • UŽTVARINIS Pritekėjimo mažinimas • Kai tikslinga ne didinti imtuvo pralaidumą, o mažinti vandens lygį ribojant vandens pritekėjimą. Tam įrengiami: ◦ Tvenkiniai, ◦ Šalutiniai kanalai ◦ Nukreipiamas intakų vanduo Krantinės drenos - Dažniausiai rengiamos patvankai šalinti • Krantinės drenos - Dažniausiai rengiamos patvankai šalinti • Patvanka dėl ežero ar tvenkinio aukšto vandens lygio šalinama retai Sausinimo priemonės • Vienas ar keletas techninių įrenginių, kurie sausinamajame plote šalina drėgmės perteklių ir sudaro palankų vandens režimą augalams, vadinami sausinimo priemonėmis • Skirstomos: ◦ Hidrotechninės – grioviai, drenažas ◦ Agrotechninės – lėkščiašlaitės vagos, lysvinis arimas ir kt. Sausintini dirvožemiai • Lietuvoje plotai išsidėstę labai nevienodai; • Šlapių žemių daugiausiai – Lietuvos vidurio žemumoje, pajūrio ir Šiaurės Žemaitijos lygumose • Čia sausintinos žemės sudaro 60-80 proc. viso teritorijos ploto • Mažiausi sausintini plotai (20 proc.) yra Lietuvos pietryčiuose • Sausintinų žemių plotas (+miškai) 3,64 mln.ha arba 56 proc. viso teritorijos ploto Sausinimo norma Sausinimo norma • Svarbiausias sausinimo tikslas – laiku pašalinti vandens perteklių iš dirvožemio • Drėgmės kiekis dirvožemyje – reikšmingiausias sausinimo rodiklis ir vienas pagrindinių augalų vegetacijos veiksnių, kurį gerinant didėja žemės ūkio kultūrų derlius • Tai minimalus požeminio vandens depresinio paviršiaus gylis, užtikrinantis didelius žemės ūkio kultūrų derlius. Sausinimo norma nepastovus dydis. Ji priklauso nuo dirvožemio, klimato, augalijos, metų laiko, žemės dirbimo ir kt. • Įrengus drenažą • Sausinimo norma nepastovus dydis. Ji priklauso nuo dirvožemio, klimato, augalijos, metų laiko, žemės dirbimo ir kt. • Skirstoma: ◦ Priešsėjinė ◦ Sėjos ▪ 40-60 cm ◦ Vegetacijos ▪ 90-110 cm ◦ Rudens ir žiemos • Ganyklose ◦ 70-90 cm ◦ 90-110 cm • Pievose ◦ 40-60 cm ◦ 60-80 cm • Drenažo nėra Dirvų užliejimo trukmė • Ž.ū. naudmenos gali būti užliejamos: ◦ Per pavasario polaidį ◦ Vasaros – rudens laikotarpiu esant gausioms liūtims • Daugeliui augalų (javams, bulvėms, kt. daržovėms) užliejimas žalingas • Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra – tuo žala didesnė • Dobilai, motiejukai, miglės ir kt. daugiametės žolės gali atlaikyti 10-15 parų pavasarinį užliejimą • Žiemkenčių – neleistina visai Vandens pertekliaus šalinimo trukmė dienomis vasarą ir rudenį • Vegetacijos metu sausinimo norma turi būti pasiekiama per 4-6 dienas • Augalai • Vandens pertekliaus šalinimas • Nuo paviršiaus • Iš armens • Iš poarmeninio sluoksnio • Javai • Daržovės ir šakniavaisiai • Pievų žolės • Ganyklų žolės • 0,5 • 0,8 • 1,0 • 1,0 • 1,5 • 1,5 • 3,0 • 1,5 • 5,0 • 5,0 • 7,0 • 5,0 Sausinimo sistema • Sausinimo sistema – tai sausinimo priemonių kompleksas, šalinantis drėgmės perteklių, gerinantis vandens, oro, šilumos bei maisto medžiagų režimus, reikalingus augalams augti, sudarantis tinkamas sąlygas žemės ūkio mechanizmams dirbti Sausinimo sistemos būna: • Sausinimo sistemos būna: ◦ Atviros ◦ Vandens perteklius surenkamas ir pašalinamas vagomis ir grioviais Uždaros • Uždaros ◦ Vandens perteklius surenkamas ir pašalinamas drenažo tinklu Mišrios • Mišrios ◦ Vandens perteklius surenkamas ir pašalinamas ir grioviais ir drenažo tinklu Pagrindinės sudedamosios dalys: • Pagrindinės sudedamosios dalys: • Reguliuojamoji (sausintuvai) ◦ Įvairūs dirbtiniai vandens takai, tiesiogiai surenkantys vandens perteklių dirvožemyje • Nuleidžiamoji (rinktuvai) ◦ Nuleidžiamieji grioviai, uždarieji ir atvirieji rinktuvai ir kt. • Priimamoji (imtuvai) ◦ Grioviai, upeliai, upės, tvenkiniai, ežerai, jūros ir kt. • Apsauginė ◦ Inžineriniai įrenginiai, saugantys sausinamą teritoriją nuo iš šalies pritekančio vandens • Pagalbiniai įrenginiai ◦ Įvairūs nedideli hidrotechniniai statiniai: greitvietės, slenksčiai, šliuzai, siurblinės, šuliniai ir kt. Atviras sausinimo tinklas Tinka mažai laidiems ir labai šlapiems plotams sausinti, kai negalima įrengti drenažo; • Tinka mažai laidiems ir labai šlapiems plotams sausinti, kai negalima įrengti drenažo; • Pirminis klampių durpynų, labai geležingų ir akmenuotų plotų, šlapių miškų sausinimas; Sausinama nedaug, nes: • Grioviais nuteka vandens perteklius nuo žemės paviršiaus ir iš armens; • Griovių tinklas užima apie 10-20 proc. naudingo ploto; • Trukdo mechanizmams našiai dirbti, reikia pralaidų; • Didelės eksploatacinės išlaidos, nes griovius reikia prižiūrėti ir remontuoti Tačiau: • Įrengiami paprastai; • Darbai mechanizuoti; • Greitai pašalinamas paviršinis vanduo; • Lengva rasti gedimus; • Mineraliniuose gruntuose: ◦ sausinamieji grioviai būna 1,0-1,4 m gylio, 300-500 m ilgio; ◦ Atstumai tarp griovių – 50-150 m. • Durpynuose: ◦ 2-3 m gylio; ◦ 300-600 m ilgio. • Miškuose: ◦ Gylis vid. – 1,5 m; ◦ Atstumai – 50-250 m • Skerspjūvis dažniausiai trapecinis • Šlaito koeficientas – 1-1,5. • Šlaitai - netvirtinami VANDENS IMTUVAI Vandens imtuvai - tai sausinimo sistemos dalis, surenkanti vandens perteklių iš šlapių žemių, nedarydama žalos aplinkiniams plotams. • Vandens imtuvai - tai sausinimo sistemos dalis, surenkanti vandens perteklių iš šlapių žemių, nedarydama žalos aplinkiniams plotams. Pagal vandens tėkmės pobūdį: • Pagal vandens tėkmės pobūdį: ◦ Tekančio ◦ Stovinčio • Pagal vandens priėmimą: ◦ Savitakio ◦ Mašininio • Pagal padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu: ◦ Paviršiniai ◦ Požeminiai Griovos • Griovos • Raguvos • Grioviai • Kanalai • Upeliai • Upės • Kūdros • Tvenkiniai • Ežerai • Jūros • Vandeniui laidūs gruntai klasifikavimas • Nuleidžiamieji ◦ Magistraliniai ▪ Pagrindinis nuleidžiamasis griovys, kuriuo nuteka visoje sausinimo sistemoje surinktas perteklius ◦ Surenkamieji ▪ Tiesiogiai jungiasi su sausinamosiomis vadomis-grioviais • Apsauginiai ◦ Pašlaičių ▪ Surenka žemės paviršiumi nuo kalvų atitekantį vandenį ◦ Gaudomieji ▪ Surenka požeminį vandenį Pašlaičių grioviai • Ištisiniai • Protarpiniai • Dvišakiai Reikalavimai imtuvams: • Priimti vandens perteklių iš sausinamų aplinkinių laukų be patvankos; • Potvynių metu vandens lygis imtuve turi būti toks, kad neužlietų aplinkinių žemės plotų; • Vandens vaga neturi būti plaunama ar uždumblinama, kai ja teka vanduo; • Vandens tėkmės skerspjūvyje neturi būti augalijos ir kitokių kliūčių; • Vandens imtuvai turi atitikti inžinerinius bei aplinkosauginius reikalavimus • Natūralių vandens imtuvų reguliavimo būdai: ◦ Vagų tiesinimas ◦ Didinamas arba mažinamas vagų nuolydis (slenksčiai, greitvietės) ◦ Didinamas arba mažinamas vagų skerspjūvis (dambos, bunos) ◦ Pašalinamos patvankos vagose ◦ Sumažinamas vandens pritekėjimas Pagrindinės vandens imtuvų reguliavimo priežastys: • Natūralios: ◦ Mažas vagos nuolydis dėl vingiuotumo ◦ Staigūs potvyniai ◦ Augalija ir sąnašos ◦ Netolygus vandens tekėjimas • Dirbtinės: ◦ Dirbtinė patvanka ◦ Per seklus imtuvas įsisavinant naudingų iškasenų karjerus Pagrindinė šių priežasčių pasekmė per aukštas vandens lygis, kliudantis vandens pertekliui iš aplinkinių plotų savitaka tekėti į imtuvus • Pagrindinė šių priežasčių pasekmė per aukštas vandens lygis, kliudantis vandens pertekliui iš aplinkinių plotų savitaka tekėti į imtuvus Naujų vagų projektavimas • Įrengiami imtuvai turi priimti vandens perteklių iš sausinamo ploto, nesudarydami patvankos. • Negali užlieti ariamų žemių pavasario potvynio vanduo, o ganyklų ir pievų – vasaros potvynio vanduo Projektuojant naują vagą būtina: • Atsižvelgti į gruntus ir parinkti tinkamą vagos formą; • Skaičiavimais nustatyti tokius vagos matmenis, kad skaičiuojamasis debitas tilptų vagoje, o vasaros vidutinis vandens lygis būtų žemesnis negu intakuose; • Vagą numatyti žemiausiose slėnio ir giliausiose durpyno vietose; • Tiesius ruožus projektuoti kuo ilgesnius; • Posūkiai jungiami lanksmais; • Natūralios vagos ruožus įjungti į naują vagą; • Dugno išilginį nuolydį numatyti vienodesnį arba didinti žemupio kryptimi; • Vandens tekėjimo greičiai turi būti mažesni už leistinuosius dydžius ar jiems lygūs • Vagą projektuoti atitinkamais atstumais nuo galimų taršos objektų • Vagą derinti su natūraliu kraštovaizdžiu Projektuojant imtuvus, reikia: • Nustatyti • Gylį; • Nuolydį; • Skerspjūvio formą; • Vandens tekėjimo greitį ir pralaidumą; • Šlaitų ir dugno nuolydį; • Numatyti tvirtinimo priemones • Kai Q0,5m3/s – parenkami remiantis hidrauliniai skaičiavimais Vagų hidrologiniai skaičiavimai Nustatomi svarbiausi nuotėkio parametrai: • Nustatomi svarbiausi nuotėkio parametrai: ◦ Nuotėkio moduliai ▪ Vandens kiekis, nutekantis per laiko vienetą nuo ploto vieneto; ◦ Nuotėkio debitai ▪ Vandens kiekis, pratekantis vagos skerspjūviu per laiko vienetą; ◦ Nuotėkio aukštį, trukmę, koeficientą Q - Nuotėkio debitas, m3/s ◦ Q - Nuotėkio debitas, m3/s ◦ q - Nuotėkio modulis, l/s km2 ◦ F - baseino plotas, km2 • Debitai nustatomi trims vegetaciniams laikotarpiams: • Pavasario potvynio; • Vasaros-rudens potvynio; • Vasaros vidutinis arba vegetacijos laikotarpio; Pavasario potvynio: • Qp- pavasario potvynio skaičiuojamasis didžiausios tikimybės debitas, m3/s; • q - skaičiuojamosios tikimybės didžiausias nuotėkio modulis, m3/s km2 • F - į imtuvą įtekančio vandens baseino plotas, km2 • A - 1% tikimybės geografinis parametras, randamas izolinijų žemėlapio • δ - pataisos koeficientas, įvertinantis baseino ežeringumo, pelkėtumo ir miškingumo įtaką nuotėkio dydžiui • l - tikimybės pakeitimo koeficientas • - Baseino ežeringumas, pelkėtumas ir miškingumas %. Vasaros ir rudens potvynio: • B - 1% tikimybės geografinis parametras, randamas izolinijų žemėlapio; • qvv - vasaros vidutinis nuotėkio modulis, l/s km2, randamas iš izolinijų žemėlapio; • k - baseino ploto ir gruntinio maitinimo sąlygų koeficientas • Vasaros vidutinis: Skiriami skaičiuojamasis ir tikrinamasis debitai • Skiriami skaičiuojamasis ir tikrinamasis debitai • Kai upė-imtuvas teka laukais, daržais ar sodais: ◦ Skaičiuojamasis debitas - pavasario potvynio maksimalus debitas ◦ Tikrinamasis debitas - vasaros-rudens, vasaros vidutinis ar minimalus debitai • Kai upė teka pievomis, ganyklomis ar miškais: ◦ Skaičiuojamasis debitas - vasaros rudens potvynio debitas ◦ Tikrinamasis debitas - vasaros vidutinis ar minimalus debitas • Tai priklauso nuo vagos baseino naudojimo Hidrauliniai skaičiavimai Atsižvelgiant į gruntą, vagos dydį, statybos bei eksploatavimo sąlygas parenkama skerspjūvio forma; • Atsižvelgiant į gruntą, vagos dydį, statybos bei eksploatavimo sąlygas parenkama skerspjūvio forma; • Nustatomas vandens kiekis, kuris turės pratekėti vagos skerspjūviu, tam • Parenkami atitinkami vagos matmenys ◦ Šlaitų koeficientas - m ◦ Dugno plotis -b • Skaičiuojamas tėkmės skerspjūvis • Nustatome vagos skerspjūvio šlapiąjį perimetrą ir vagos hidraulinį spindulį • Vagos tekėjimo greitį Vandens tekėjimo greitis: • i - vagos dugno nuolydis; • c - Šezi koeficientas; • R - vagos hidraulinis spindulys 7. Pagal parinktus matmenis nustatomas vaga pratekantis hidraulinis debitas: • 7. Pagal parinktus matmenis nustatomas vaga pratekantis hidraulinis debitas: • 8. Apskaičiuotas hidraulinis debitas turi būti lygus arba didesnis už hidrologinį debitą VANDENS TEKĖJIMAS VAGOJE • Vandens tėkmė bet kurioje vagoje daro didžiausią įtaką jos pastovumui - vaga yra plaunama arba uždumblinama, jos profilis nuolat kinta • Didžiausi pokyčiai vyksta potvynių metu, mažiausi - minimalių vandens lygių laikotarpiu Vandens tėkmės greitis, pradedantis plauti vagą, vadinamas plovimo kritiniu vandens greičiu • Vandens tėkmės greitis, pradedantis plauti vagą, vadinamas plovimo kritiniu vandens greičiu • Tėkmės greitis, kai vaga pradeda užsidumblinti, vadinamas kritiniu vandens greičiu • Vandens greitis vagose turi būti didesnis už užsidumblinantįjį ir mažesnis už plovimo greitį • P1 • G • P2 • P3 • C • 5. POLDERIAI POLDERIS - olandų kalbos žodis, reiškiantis pylimėliais atitvertą žemės sklypą, iš kurio susikaupiantis vandens perteklius šalinamas siurbliais arba savitaka • POLDERIS - olandų kalbos žodis, reiškiantis pylimėliais atitvertą žemės sklypą, iš kurio susikaupiantis vandens perteklius šalinamas siurbliais arba savitaka • Įrengta 18 vnt. vasaros polderių ir 16 vnt. žiemos Skirstomi: • Skirstomi: • Pagal statybos vietą: ◦ Pajūriniai, salpų, žemumų • Pagal apsauginio pylimo aukštį: ◦ Žiemos (neužliejamus), vasaros (užliejamus) • Pagal salpos paviršiaus aukštį: ◦ Žemo tipo ◦ Aukšto tipo POLDERIŲ TIPAI • ŽIEMOS (a) • VASAROS (b)
Šį darbą sudaro 1964 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!