Meilės tema lietuvių literatūroje. Potemė

Meilės tema lietuvių literatūroje

Šeinius ,,Kuprelis“ Šatrijos Ragana ,,Sename dvare“, Vaižgantas ,,Dėdės ir dėdienės“

Dar Antikos mąstytojas Aristotelis teigė, kad ,,meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose“. Žmogus yra laimingas, kai pats myli ir yra mylimas. Turbūt todėl, kad meilė yra labai svarbi žmogaus gyvenime, lietuvių literatūroje ši tema nagrinėjama gana dažnai. Vis tik rašytojai dažniau renkasi nelaimingos meilės istorijas. Remdamasi(s) Igno Šeiniaus romanu ,,Kuprelis“, Šatrijos Raganos apysaka ,,Sename dvare“ ir Juozo Tumo – Vaižganto apysaka ,,Dėdės ir dėdienės“, aptarsiu, kaip meilė vaizduojama lietuvių literatūroje.

Meilė – tai jausmas, siejantis du žmones. Tyra ir abipusė meilė suteikia džiaugsmo, pakylėja ir įkvepia žmogų, o nusivylimas meile arba išdavystė liūdina ir skaudina, skatina atsiriboti ir nuo pasaulio, ir nuo žmonių. Būtent tokia meilę aptariama Igno Šeiniaus romane ,,Kuprelis“. Malūnininkas, už lango siaučiant audrai, atveria kaimynų sūnui savo skaudžių išgyvenimų paslaptis. Kuprelis jaunystėje išgyveno gražią ir tyrą meilę Gundei. Vargonininkas, meilės jausmo apimtas, tarsi atsitiesė, rodos, net jo kupra sumažėjo. Jutimas, kad esi mylimas, įkvėpė jį jausmingai skambinti, užsiimti draudžiamos lietuviškos literatūros skaitymu. Tačiau Gundės tėvai, vos tik sužinoję apie Kuprelio ketinimus, pakeitė požiūrį į jį. Mylimieji planavo pabėgimą, bet Gundė nieko nepaaiškinusi, pasmerkia Olesį vienatvei ir kančioms. Nesulaukės Gundės sutartoje vietoje, o vėliau sužinojęs, kad ji pasirinko ne jį, o tėvų peršamą, iš miesto sugrįžusį jaunystės draugą, Kuprelis pasirenka vienišiaus, tyliai išgyvenančio skausmą dėl nuviltos meilės, kelią. Iš pradžių meilė suteikė sparnus, pakylėjo, įkvėpė vargonininką, o vėliau – įskaudina. Nusivylęs meile, jis meta darbą, užsisklendžia savyje, daug skaito filosofinės tematikos kūrinių ir tarsi laukia sugrįžtančios jaunystės meilės. Taigi, laiminga meilė žmogų pakylėja, o skaudžios meilės patirtys skatina atsiriboti nuo žmonių ir susitaikyti su neteisybe.

Kita vertus, meilė šeimai yra prioritetinė sritis. Dėl meilės vaikams galima pasiaukoti, atsisakyti savo svajonių. Apie tokią meilę kalbama Šatrijos Raganos apysakoje ,,Sename dvare“. Mamatė Marija ištekėjo už dvarininko, nes jos svajonei būti gailestingąja sesele nebuvo lemta išsipildyti. Nors savo vyrui Liudvikui ji jaučia meilę, tačiau nėra laiminga. Kai naktį dukra Irusia pabudusi išeina ieškoti mamatės, randa ją prie tvenkinio ilgesingai žvelgiančią į dangų. Vesdama dukrą į dvarą, mamatė palinki, kad Irusia būtų laimingesnė nei pati mamatė – turėtų sielą, su kuria kartu svajotų. Tai rodo, kad meniškos sielos moteris, dvarininkė Marija, ilgisi meilės, kurią suvokia kaip dviejų žmonių tarpusavio artumą ir supratingumą. Nepatirdama šito jausmo, nes vyras Liudvikas nėra toks romantikas ir svajotojas, mamatė liūdi. Visą savo meilę atiduoda vaikams, ruošdama juos gyvenimui ir formuodama jų asmenybes pagal bendražmogiškųjų vertybių skalę. Taigi, moteris dėl meilės šeimai aukoja savo svajones ir rūpinasi vaikų laime.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!