Meilės samprata romane ,,Balta drobulė‘‘

Sutikęs Eleną Garšva atgimsta kaip menininkas ir patiki, kad jam pavyks suderinti šeimą ir kūrybą. Jis išsako mylimajai savo svajones apie ateitį dviese: ,,Aš nebegersiu ir mažiau rūkysiu‘‘. ,,Pakeisiu darbo laiką, kad vakarais būtume drauge‘‘.
Tačiau atsinaujinusi liga sugriauna iliuzijas ir Garšva nutraukia ryšius su mylimąja, nenorėdamas jai tapti našta. Pasakojimo dabartyje jis tikina save, kad Elena jam yra tik medžiaga eilėraščiams, o tikras poetas turi būti vienas, atviras kančiai, nuo kurios reikia apsaugoti mylimus žmones.
Romane Garšva sprendžia vieną iš egzistenciškai svarbių klausimų – ar gali tame pačiame žmoguje sugyventi poetas ir vyras, mylintis moterį ir nuoširdžiai prie jos prisirišęs.
Garšvos kelyje buvo ne viena moteris, bet svarbiausia jo gyvenimo moteris vis dėlto buvo motina. Iš jos Garšva paveldėjo itin jautrią psichiką ir poetinę dovaną, ji perdavė sūnui svarbiausias vertybes- grožio pajautą, romantinį žvilgsnį į pasaulį, idealios būties ilgesį.
Garšvos motina apibūdinama kaip savotiška šventoji, dėl šeimos išsižadėjusi meilės, kentėjusi gyvendama su neištikimu ir pavydžiu vyru, palūžusi dvasiškai.
Dar būdamas berniukas, Garšva pradeda svajoti apie būsimą mylimąją, fantazuoja, kaip dėl pasakų Pelenės atlieka riteriškus žygius.
Palangos pajūrio epizode Garšva užsimena apie draugę Aldoną, kurios moteriškėjantis kūnas jaudina šešiolikmečio jaunuolio erotinę vaizduotę ir skatina menininko ambicijas.
PIRMOJI GYVENIMO MEILĖ – JONĖ
Pirmąją tikrą savo gyvenimo meilę – Jonę – Garšva sutinka gimnazijos baigimo metais atostogaudamas pas tėvą.
Škėma nebijo vaizduoti žmogaus seksualumo ir savo herojų Garšvą netgi parodo kaip Jonės prievartautoją. Smurtą prieš Jonę galima interpretuoti kaip artėjančio priepuolio padarinį, be to, prievartos aktas įvaizdinamas nesuvokiamo siaubo ir pasaulio chaoso figūromis.
ANTROJI GARŠVOS GYVENIMO MEILĖ – ELENA
Kitokia nei Jonė yra Elena.
Elenai Garšvai prilygsta estetine nuovoka, intelektu, grožio pajautimu, o ryžtingumu kovoti už žmogišką laimę net jį pranoksta.
Elena ištekėjusi moteris. Kitaip nei Garšvos motina, ji nori skirtis su vyru dėl meilės kitam.
Elenai nepriimtinas šventosios ar kankinės vaidmuo.
Paprastai lietuvių literatūroje meilės siekiančios moterys, ypač ištekėjusios, būdavo smerkiamos kaip, pavyzdžiui, Liucė iš V....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!