Medžiagų savybės, mišiniai ir jų išskirstymo būdai

1. Agregatinė būsena: dujos, kieta medžiaga, skysta medžiaga.
2. Spalva. Medžiagos būna įvairių spalvų arba bespalvės.
3. Kvapas. Kvapą apibūdiname pauostę medžiagą. Medžiagos skaniai arba neskaniai kvepia.
4. Skonis. Ragaujame tik tas medžiagas, kurias leidžia mokytojas. Skonį jaučiame liežuviu.
5. Blizgesys. Apžiūrėję medžiagas matome ar jos turi blizgesį.
6. Kietumas. Kietumą tikriname įbrėždami tą medžiagą. Kietumas nustatomas etalonine dešimties balų mineralų santykinio kietumo skale (Moro skalė): talkas – 1, gipsas arba akmens druska – 2, kalcitas – 3, fluoritas – 4, apatitas – 5, putnagas – 6, kvarcas – 7, topazas – 8, korundas – 9, deimantas – 10. Šią skalę mes ne visada turime po ranka, todėl dažnai naudojame supaprastintą kietumo skalę: minkštas pieštukas – 1, nagas – 2-2,5, stiklas – 5, plieninis peilis – 6, kvarco gabalėlis arba dildė – 7.
7. Elektros laidumas. Jį tyriame sujungę elektros grandinę. Nuosekliai sujungiame elektros lemputę ir elementą. O laisvus jungiamųjų laidų galus priliečiame prie tiriamos medžiagos. Jei lemputė užsidega, tai reiškia, kad medžiaga praleidžia elektros srovę.
8. Šilumos laidumas. Apie jį sprendžiame pakaitinę medžiagą. Jei kaitiname vieną galą, o šilumą jaučiame laikydami už kito galo, tai medžiaga pralaidi šilumai.
9. Magneto poveikis. Priartinę magnetą prie medžiagos, tikriname, ar jis prikimba.
10. Tirpumas vandenyje. Medžiagos skirtingai tirpsta vandenyje.
11. Virimo ir lydymosi temperatūra. Pagal virimo ir lydymosi temperatūras galime taip pat atskirti medžiagas.
12. Tankis. Norint nustatyti medžiagos tankį, reikia žinoti medžiagos masę ir tūrį:  (kg/m3, g/cm3, g/l).
Norint išsamiai apibūdinti medžiagas arba pasakyti, kuo ji panaši į kitą ar skiriasi nuo jos, reikia parinkti pačias būdingiausias tos medžiagos savybes.
Mišiniai ir jų išskirstymo būdai
Mišinys – tai tokia medžiaga, kuri sudaryta mažiausiai iš dviejų sudedamųjų dalių.
Kai mišinio sudedamosios dalys matomos plika akimi arba per mikroskopą, mišinys vadinamas nevienalyčiu (dūmai, dulkės ore, akmuo, kreiduotas vanduo, aliejus vandenyje).
Mišinys vadinamas vienalyčiu, jei net per stipriausią mikroskopą negalima atskirti jį sudarančių dalelių (žalvaris, druskos tirpalas, oras). Vienalyčiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!