Kovinių sprogstamųjų medžiagų klasifikacija, techninės charakteristios, žymėjimas, panaudojimo būdai

Sprogstamoji medžiaga – tai cheminiai junginiai ar jų mišiniai, kurie atitinkamų išorinių sąlygų paveikti chemiškai greitai reaguoja.
Reakcijos metu išsiskiria aukštos temperatūros ir didelio slėgio dujos, kurios besiplėsdamos atlieka mechaninį darbą.
Sprogimas – tai labai greitas, didelio, energijos kiekio išsiskyrimas mažame medžiagų tūryje.
To priežastis yra ypač greitas fizikinis ir cheminis medžiagos pokytis, plintantis visame sprogstamosios medžiagos tūryje. Įvykus sprogimui atsiranda stipri smogiamoji banga.
- mechaninis; (smūgis, trintis)
- ugninis; (kibirkštis, liepsna)
- elektrinis; (elektros energijos iškrova)
- cheminis; (reakcija)
- kito užtaiso sprogimas. (detonacija)
Detonacija – tai sprogimo procesas, kuris apibūdinamas smūginės bangos plitimu sprogstamojoje medžiagoje.
Detonacija vyksta pastoviu greičiu.
Deflagracija – tai procesas, kurio metu detonacijos greitis nuslopsta ir virsta medžiagos degimu. Tai atsitinka dėl blogos sprogstamosios medžiagos kokybės (sudrėkimas, senumas) arba nuo silpno pradinio impulso (netinkama inicijuojanti medžiaga, detonatorius toli nuo sprogstamosios medžiagos).
Degimas – tai cheminis šiluminis oksidacijos procesas, kurio metu medžiaga, reaguoja su oro ar jos pačios sudėtyje esančiu deguonimi, oksiduojasi, sudarydama dujinius produktus ir išskirdama šiluminę energiją. Degimas vyksta nedideliu greičiu, sluoksnis po sluoksnio.
Savybės
Jautrumas išoriniam poveikiui – atsparumas smūgiams ir trinčiai arba užtikrintas saugumas naudojant ir lengvas sprogimo iniciavimas;
Detonacijos greitis - detonacijos bangos plitimo greitis pačioje sprogstamojoje medžiagoje.
Fugasiškumas - sprogimo metu išsiskyrusių dujų slėgio savybė atlikti mechaninį darbą;
Brizantiškumas - detonacijos bangos savybė skaldyti (ardyti) kietos medžiagos kristalinę gardelę;
Sprogimo šiluma - šiluma, kuri išsiskiria sprogimo metu;
Sprogimo dujų tūris - dujų kiekis susiformavęs sprogimo centre ir sąveikaujantis su aplinka;
skirstymas
Priklausomai nuo fizikinių savybių sprogstamosios medžiagos skirstomos į:
- Kietos medžiagos arba mišiniai (heksogenas, amonio salietra + trotilas ir t.t.).
- Skystos medžiagos arba mišiniai (tetranitrometanas + benzenas, azoto oksidas + dyzelinis kuras, ir t.t.).
- Dujos arba mišiniai (metanas + oras, acetilenas + deguonis ir t.t.).
- Skystų ir kietų medžiagų mišiniai (amonio salietra + skysti degalai, skysti nitroesteriai + amonio salietra, skystas deguonis + kieti degalai ir t.t.).
- Kietų ar skystų medžiagų mišiniai su dujomis (anglies, medžio ir kt. organinės dulkės +...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!