Medžiaga apie kalbotyrą

Mokslinio lietuvių kalbos tyrimo pradžia – XIX a. vidurys. Tai lėmė lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas, nes lietuvių kalba panašiausia į indoeuropiečių prokalbę, todėl tyrinėjama, lyginama su seniausiomis pasaulio kalbomis – senovės graikų, lotynų, sanskrito. Pasaulio kalbininkai lietuvių kalbai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvųjų indoeuropiečių šeimos kalbų.
Reikėjo tirti gyvąją kalbą.
1. Pirmasis lietuvių k. tyrinėtojas – vokietis A. Šleicheris. 1856 m. Prahoje išleido vokiečių k. parašytą mokslinę lietuvių k. gramatiką, o greitai ir lietuvių k. chrestomatiją (tekstų rinkinius).
2. Prūsijos lietuvis Frydrichas Kuršaitis pirmasis moksliškai aprašė lietuvių k. priegaides, ištyrė kirčiavimą ir nustatė kirčiuotes. Parašė lietuvių k. gramatiką ir žodyną.
XIX a. viduryje lietuvių k. tyrimas išsiplėtė. P. 182.
1. Broliai Antanas ir Jonas Juškos (Antanas rinko tautosaką ir žodžius, Jonas kaupė tarmių duomenis). Jų darbuose pirmą kartą pavartoti terminai: galūnė, skiemuo, šaknis, skaitvardis, įvardis.
Jiems padėjo rusai J. Boduenas de Kurtenė ir Filipas Fortunatovas.
2. A. Baranauskas. Suskirstė tarmes, surinko tarmių tekstų, siekė sunorminti kalbą, kad galėtų tekstus skaityti skirtingų tarmių atstovai, sukūrė naujų žodžių: balsis, raidė, rašyba, sakinys, tarinys, raštinė, dalyba, trikampis.
3. K. Jaunius (A. Baranausko mokinys). Gramatika ir tarmių aprašai. Prigijo jo sukurti terminai: priegaidė, priesaga, priešdėlis, veiksmažodis, prieveiksmis, asmuo, linksnis, kamienas.
K. Būgos ir J. Jablonskio darbai
K. Būga – XX a. I – osios pusės kalbininkas
K. Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas, tikrasis lietuvių kalbos mokslo Lietuvoje kūrėjas. Gimė 1879 m., mirė 1924 m., sulaukęs tik 45 metų. PROFESORIUS.
Svarbiausi darbai
Parašyti svetur studijų metais Lietuvoje
„Aistiškus studijus“, Darbai: „Kalba ir senovė“, „Priesagos
„Apie lietuvių asmens vardus“, -ūnas ir dvibalsio uo kilmė“, „Upių vardų
„Lituanica“. studijos ir aisčių bei slovėnų senovė“.
NUOPELNAI ATSKIROMS KALBOS SRITIMS:
1. Leksikologijai:
a) didžiulė žodyno kartoteka – „Lietuvių kalbos žodyno“ pagrindas,
b) atstatė lietuvių kunigaikščių vardų formas (Jogaila, Mindaugas, Švitrigaila, Vytautas...) – studijų metais,
2. Kirčiavimui:
(studijos „Kirčio ir priegaidės mokslas“, „Metatonija lietuvių ir latvių kalbose“),
3. Bendrinės kalbos ugdymui -
rašybos vienodinimui (straipsnis „Genys yra margas, o lietuviška rašyba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!