Medicininių atliekų saugojimas Lietuvoje

Medicininių atliekų apdorojimas ir saugojimas lietuvoje.
Ligoninių gydimo ir slaugymo metu susidaro vis didesnis medicininių atliekų kiekis. Medicininėms atliekoms priskirtos visos pavojingos atliekos (tarp jų ir radioaktyviosios), infekuotos atliekos, susidarančios ligoninėse, poliklinikose, gimdymo namuose, kraujo perpylimo centruose stomatologijos ir veterinarijos gydyklose, laboratorijose, medicinos profilio tiriamuosiuose institutuose.
Užkrėstos medicininės atliekos gali tapti infekcinių susirgimų, ypač virusinių hepatito ar ŽIV priežastimi. Netinkamai netinkamai naudoti vaistai gali būti apsinuodijimų priežastimi, jeigu jie išmetami į šiukšliadėžes arba sąvartynus. Infekuotos atliekos gali iššaukti aplinkos, geriamo vandens šaltinių užkrėtimą ir tokių infekcijų kaip cholera, šiltinė paplitimą.
Didžiausias pavojus užsikrėsti susižeidus iškyla gydytojams, slaugytojams ir personalui, atsakingam už atliekų surinkimą ir apdorojimą. Taip pat rizikuoja užsikrėsti gyventojai, jei atliekos sukraunamos prieinamose vietose.
Medicininių atliekų tvarkymo problema Lietuvoje yra labai aktuali. Nežiūrint į tai, tik pastaraisiais metais ši problema susilaukė deramo dėmesio: 2000 metais patvirtinta higieninė norma HN66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“, kuri nustato atliekų tvarkymo reikalavimus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei farmacijos įstaigose.
Apdorojimas ir šalinimas.
Apdorojimo tikslas – iki minimumo sumažinti pavojų gyventojų sveikatai, tai yra:
• Išvengti patogeninių mikroorganizmų pasklidimo aplinkoje;
• Sumažinti pavojų sužeisti infekuotais įrankiais;
• Pašalinti galimybę panaudoti užkrėstas adatas.
Už atliekų galutinį nukenksminimą, šalinimą atsako atliekų tvarkytojas.
Medicininės atliekos, atsižvelgiant į jų kategoriją, turi būti nukenksminamos šiais būdais:
• Deginimas aukštesnėje nei 1000 °C temperatūroje;
• Sterilizavimas garais arba karštu oru;
• Apdorojimas mikrobangomis ir užkasimas buitinių atliekų sąvartyne;
• Dezinfekcija cheminėmis medžiagomis (jeigu nėra galimybės jas nukenksminti kitais būdais) ir patalpinamas buitinių atliekų sąvartynuose.
Atliekų dalinis arba visiškas nukenksminimas gali būti atliekamas atliekų susidarymo vietose arba kitose tam pritaikytose vietose.
Deginimas
Deginimo metu sunaikinami visi mikroorganizmai, o bendra atliekų masė sumažėja. Deginimas yra sudėtingas technologinis procesas. Deginimo krosnių temperatūra skirtinga, todėl skiriasi išmetimų į atmosferą kiekis ir kokybė.
Deginimo krosnių įrengimas ir eksploatacija turi atitikti vietinius standartus. Galimas deginimas dviem būdais:
Deginimas buitinių šiukšlių deginimo įrenginiuose – tai geras ir palyginti nebrangus būdas. Pavojingos atliekos turi patekti tiesiai į krosnį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!