Atliekų tvarkymo politika Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje

2. ES ir Lietuva.........................................................................................10
2. 1. Teisinių nuostatų perkėlimas.............................................................11
2. 2. Savivaldybių vaidmuo.......................................................................14
2. 3. Reikalavimų ir užduočių įgyvendinimas...........................................15
2. 4. Finansavimas.....................................................................................16
Išvados......................................................................................................17
Literatūros sąrašas..................................................................................18
Įvadas
Aplinkos apsaugos politika – Europos Bendrijos politika, kuri apima konkrečias Bendrijos lygmeniu nustatomas aplinkos apsaugos normas ir standartus, bet ir yra integrali daugelio kitų Bendrijos politikos sričių plėtotės dalis. Politikos formavimo šioje srityje dinamiką lėmė „žaliosios“ valstybės, kurios, priimdamos griežtas aplinkosaugos normas, siekė, kad panašios normos būtų priimtos Bendrijos lygmeniu.
Bendrijos aplinkos apsaugos politika remiasi maždaug 250 įvairių teisinių dokumentų. Juos galima suskirstyti į tokias grupes: pagrindiniai bendri dokumentai; teisės aktai, susiję su gyvenamąjąja aplinka ir gyvąja gamta; teisės aktai, susiję su oro tarša; teisės aktai, susiję su vandens tarša; teisės aktai, susiję su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, ir teisės aktai susiję su atliekų tvarkymu [1].
Pirmoje dalyje apžvelgiama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politika, pagrindiniai teisės aktai – Bendroji atliekų direktyva, Pavojingų atliekų direktyva bei Atliekų pervežimo reglamentas – panagrinėti išsamiau. Taip pat pristatyti ES atliekų tvarkymo principai bei priemonės, kuriomis siekima juos įgyvendinti.
Antroje dalyje apžvelgiami Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungos atliekų tvarkymo srityje, kokie reikalavimai reikėjo įvykdyt norint būti ES nare ir kaip Lietuva savo įsipareigojimus vykdė.
Atliekos kiekybine prasme yra didžiausia aplinkosaugos problema, iškylanti Bendrijai bei valstybėms narėms, nes per metus susikaupia daugiau nei du milijardai tonų atliekų. 30 mln. tonų to kiekio sudaro pramoninės cheminės atliekos. Jos kelia didžiulį pavojų aplinkai, nes dėl jų didėja toksiškumo pavojus, blogėja vandens kokybė ir kyla grėsmė sveikatai apskritai [2].
1. ES atliekų tvarkymo politika
Bendrijos politika dėl atliekų išreikšta 1989 metų Komisijos pranešime. Jame numatytos penkios veiksmų programos: atliekų prevencijos, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo, surinkimo ir transportavimo, atsikratymo bei nukenksminimo. Apskritai kalbant, Bendrija siekia mažinti atliekų kiekį įdiegdama naujas technologijas, skatinti perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo praktiką, užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos kiek įmanoma arčiau jų kilmės šaltinio, sugriežtinti taisykles dėl deginimo bei žemės plotų panaudojimo atliekoms, taip pat sutvarkyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!