Mažeikiai ir rajonas

Mažeikiai, turintys 45 tūkstančius gyventojų, įsikūrę šiaurės vakarų Lietuvoje Latvijos pasienyje prie didžiausios žemaičių upės Ventos. Tai aštuntas pagal dydį Lietuvos miestas.
Pirmas Mažeikių vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose sietinas su 1290 metais. Livonijos ordino kronikininkas aprašė Ordino žygį, kurio metu nusiaubta ir kunigaikščio Mažeikos žemė. Po riterių puolimo gyvenvietė vėl minima XVI amžiuje. Spartaus Mažeikių augimo pradžia sutampa su Liepojos–Romnų geležinkelio tiesimu 1869 m. Po kelerių metų nutiesus Mažeikių–Mintaujos (dabar Jelgava) atkarpą, miestas tapo reikšmingu geležinkelio mazgu.
Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas – atidaryta 1895 m. Fabrike dirbo apie 40 darbininkų. Netrukus buvo įkurti dar cikorijos bei degtukų fabrikai, garvežių ir vagonų remonto dirbtuvė, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės.
1899 m. Mažeikiai pavadinami Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatoma ir pašventinama tik 1905 m. Prie jos įkuriama pirmoji lietuviška „Saulės“ pradžios mokykla, skaitykla – biblioteka, suburiamas choras.
Pirmojo pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo.
Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, kadangi geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai. Mažeikiai tampa apskrities centru. Mieste kuriasi vis naujos urminės prekybos įmonės. Atidaromas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė.
Mažeikiuose 4 – ąjį dešimtmetį pastatoma nauja moderni ligoninė, bažnyčia (architektas V. Landsbergis–Žemkalnis), bankas (architektas M. Songaila), rotušė (architektas J. Okunis).
II-ojo pasaulinio karo metais daugiau kaip pusė Mažeikių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais.
1959 m. įsteigiama Elektrotechnikos gamykla, gaminusi variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams.
1980 m. atidaroma Naftos perdirbimo gamykla. Mažeikiai tampa didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo iki 49 tūkstančių. Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!