Urbanizacijos eiga Lietuvoje. Spartaus miestų augimo sukeltos problemos

Vilnius, 2006 m.
Lietuvoje miestams kurtis sąlygos susidarė X-XI a., kai atsiskyrė nuo žemdirbystės ir ėmė klostytis kaip savarankiška ūkio šaka amatai ir prasidėjo reguliarūs prekių mainai.
Daugeliui miestų pradžią davė pilys su priešpiliais, kuriuose gyveno amatininkai ir pirkliai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Nuo XIII a. dabartinėje Lietuvos teritorijoje miestams pradėta teikti savivaldos teisę, leidžiančią rengti turgus ir prekymečius, turėti prekių sandėlius, smukles, amatininkų cechus. XIII-XV a. miestų teisė atleisdavo miestiečius nuo prievolių didžiajam kunigaikščiui ir feodalams, o vėliau – tik suteikdavo prekybos privilegijų. Pirmasis miestas, kitų Europos miestų pavyzdžiu gavęs savivaldos teisę (1254 Dortmundo, 1258 Liubeko), buvo Klaipėda. 1387 m. savivaldos (Magdeburgo) teisę gavo Vilnius, 1408 m. Kaunas, XV a. pradžioje Trakai. XIII-XVIII a. savivaldos teises visą arba tik kurį laiką turėjo 83 miestai ir miesteliai, o prekybos privilegijas – 87. Savivaldos teisės turėjo svarbią reikšmę miestų plėtrai; XIV-XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose susidarė miestiečių luomas. Savivaldaus miesto reikalus XV-XVII a. tvarkė magistratas. Feodalai ir dvasininkai turėjo magistratui nepavaldžių miesto dalių – jurisdikų, kuriose tvarkėsi savo nuožiūra. Tai stabdė miestų augimą. XV a. pabaigoje – XVI a. išsiskyrė administraciniai centrai : vaivadijų (Vilnius, Trakai), apskričių (Kaunas, Ukmergė, Veliuona), valsčių (Aukštadvaris, Darsūniškis, Giedraičiai, Kernavė, Punia). XVII a. viduryje – XVIII a. viduryje Lenkijos-Lietuvos valstybės ūkinis ir politinis smukimas sustabdė tolesnę Lietuvos miestų plėtrą. XVIII a. pabaigoje prijungus Lietuvą prie Rusijos, Lietuvos miestus pradėta tvarkyti pagal Rusijos imperijos įstatymus. Miestuose imta statyti daugiau pramonės įmonių, labai išaugo pramoniniai miestai (Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys) ir administraciniai gubernijų (Vilniaus, Kauno, Suvalkų – dabar Lenkijoje) bei apskričių (Panevėžio, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Ukmergės, Zarasų) centrai. Nemažą poveikį miestų plėtrai turėjo plentų (nuo XIX a. pradžios), o ypač geležinkelių (nuo XIX a. II pusės) tiesimas. Prie didžiųjų kelių (Peterburgo-Varšuvos, Peterburgo-Karaliaučiaus) ir geležinkelių atsidūrę miestai augo, kūrėsi naujos gyvenvietės, ilgainiui irgi tapusios miestais (Dūkštas, Kaišiadorys, Mažeikiai, Naujoji Vilnia, Pabradė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!